Pokalbiai su mirtimi
Judita Marija Smith
2026 m. Vasario 27 d., 11:27
Skaityta: 2 k.
Aš tavęs laukiu, Mirtie.
Galvoju, kaip tu ateisi,
Koks tavo charakteris – ar
Užklupsi staiga, ar surežisuosi
Spektaklį, kuriame vaidinsime
Viena prieš kitą Tu ir Aš.
Įdomu, ar sutaps mūsų
Nematomi laukai,
Ar jausime viena kitai
Palankumą, o gal
Antipatiją.
Ar jaukinsimės viena kitą,
O gal tik susitikusios
Pajausime lyg milijoną
Metų pažinusios viena
Kitos veidus.
Įdomu, jauna tu ar sena,
Prasirūkius ar sveiko
Gyvenimo būdo pažangi
Moteris, raudonu lūpdažiu,
Sverianti ne daugiau nei 59 kg.
O gal Tu būsi tokia pati išsiblaškiusi
Kaip aš. Turėsi mane užmigdyti,
Bet staigiai išlėksi, pamiršusi
Ankstesnį savo miruolį.
Ir susigėdusi pasirodysi
Tik po pusės metų,
Išpuolus gegužei, mano
Gimtam mėnesiui.
Iš to nejaukumo,
Kad susipainiojai
Prigulsi ant žydinčios
Pievos šalia krentant
Obelų žiedams
Uždainuosim abi,
O tada tik....
Cakt, sumaišysi dainos
Žodžius, pamesi mintį
Ir...užmigdysi mano
Širdį keliais neritmingais
Smarkiais dūžiais,
Dundėjimu lyg traukinys.
Nespėsiu nė išsigąst.
Įsikibsiu Tau į ranką
Ir...dar spėsiu pagalvoti
– kokia graži šiandien
Bus naktis...
Ant akių nukris
Žiedlapiai.
Šypsosiuos.
Jau lengvai.
Jau iš tiesų laiminga.
Jau pakeliui
(Babut, Senoli,
Mama, Tėt)
Namo...