Pradžia / Teatras
 

Gabrielės Labanauskaitės pjesė „Raudoni batraiščiai“ triumfavo Ispanijoje

Ką tik pasibaigusiame Barselonos teatro festivalyje „Mostra de Teatre de Barcelona“ jaunojo režisieriaus Romeo Urbano režisuotas darbas „Raudoni batraiščiai“ pagal to paties pavadinimo dramaturgės Gabrielės Labanauskaitės pjesę pelnė geriausio spektaklio, geriausios aktorės (Manuela Morales) ir geriausio aktoriaus (Nicolas Illoro) prizus. Pjesė 2011 m. laimėjo Nacionalinės dramaturgijos konkursą „Versmė“ ir keletą metų buvo rodoma Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (rež. Yana Ross). Vėliau kūrinys buvo įtrauktas į „Geriausių 2012 metų šimto Europos dramų“ sąrašą, o dabar ir toliau skina laurus užsienyje.

Radikaliai.lt
2016 m. Gruodžio 07 d., 12:28
Skaityta: 19 k.
Gabrielė Labanauskaitė ir Romeo Urbano.
Gabrielė Labanauskaitė ir Romeo Urbano.

Tragikomedija „Raudoni batraiščiai“ kalba apie ant ribos balansuojantį nacionalizmą, kuris pasitelkiamas neonacių ideologijai bei žiaurių nusikaltimų pateisinimui. Pagrindinis dramos konfliktas vyksta tarp dviejų brolių nacių judėjimui priklausančio Juozo ir homoseksualaus programuotojo Jono, kurio likimas baigiasi tragiškai.  

Ispanų režisierius Romeo Urbano kūrinį atrado ieškodamas medžiagos naujam spektakliui Madride. Jo nuomone, istorija yra ekstremaliai šiuolaikiška ir aktuali, nes neonacių judėjimo suaktyvėjimas ir jo populistiniai ksenofobijos bei homofobijos diskursai dabar yra paplitę visoje Europoje, todėl teatrui privalu analizuoti jo priežastis. „Šio kūrinio tekstas yra tikras lobis režisieriams. Jame meistriškai keliama dramatinė įtampa. Dar džiugiau, kad tai ne chronologine tvarka parašytas tekstas ir beveik nėra nurodymų, kaip reiktų šį tekstą atlikti, tai didelis turtas“, - teigė Romeo Urbano.

Pavasarį Madride spektaklio premjerą stebėjusi dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė nustebo, kad ispanams aktualios tos pačios problemos kaip ir lietuviams: „Tuo metu atrodė, kad pjesę kūriau labai specifiniam lietuviškam kontekstui. Tačiau panašu, kad tos pačios tautos žaizdos būdingos ir kitoms šalims. Ispanų auditorija emocionalesnė nei lietuvių: dauguma jų iš spektaklio išėjo pilnomis ašarų akimis. Esu labai laiminga, kad kūrinys toliau gyvena savo gyvenimą ir yra vertinamas teatro kritikų“, - džiaugiasi dramaturgė.

Komentarai