Pradžia / Radikaliai
 

Kai miršta kaukės

Mindaugas Peleckis
2022 m. Rugpjūčio 01 d., 17:10
Skaityta: 24 k.
https://wall.alphacoders.com/big.php?i=115347
https://wall.alphacoders.com/big.php?i=115347

I
--- kai miršta kaukės ---

--- mes uždarom langus ---

--- nes nevilties jau neįmanoma pasvert ---

II

--- kai dingsta viltys ---

--- lieka tik smiltys ---

--- skaitmeniniuose smėlio laikrodžiuose ---

III

--- juk niekas nežadėjo mums lengvai gyventi ---

--- kužda nelabieji ---

--- o patys žarsto auksinus ---

IV

--- kai vis bandai priprast prie skausmo ir kančios ---

--- ir išpažįsti jau visus tikėjimus ---

--- ateina tik vienintelė mintis ---

V

--- tik nusimetę savo siaubo kaukęs gimsime iš naujo ---

--- ir nieko jau nebereikės bijot ---

--- ir net sapnai nebelankys, - jokie ---

2022 08 01

Komentarai
  • Tomas Karkalas
    2022 m. Rugpjūčio 02 d., 06:34
    "--- kai dingsta viltys --- / --- lieka tik smiltys --- / --- skaitmeniniuose smėlio laikrodžiuose ---" - visus savo paveikslus įvardindavau taip pat : "iš ciklo SAVĘS SUVOKIMAS" - dėkoju, jūs padėjote suprasti ką tai reiškia : bendrindamas fb savo prisiminimus braidau po pajūrio smiltis , ir "siaubo kaukė" tampa gintarėlių radybomis ... AČIŪ už šias dovanas .
  • Marija Varenbergienė
    2022 m. Rugpjūčio 01 d., 20:26
    Gimstame be kaukės. Tačiau gyvenimas ieško ir randa mus pažeidžiamus, kada dingsta viltys nevilties jūroje, kada skausmo ir kančios išmatuoti nebegalime, reikia kaukės - apsaugai. Bet vistiek gyventi reikia, vėl ir vėl gimstant iš naujo, kad įveikti likimo išmėginimus, ir nusiimti kaukę.