Pradžia / Radikaliai
 

Akmens daina

Mindaugas Peleckis
2021 m. Balandžio 03 d., 17:55
Skaityta: 25 k.
Akmens daina
Akmuo, apie kurį man pasakojo močiutė ir senelis,
Išnyko, bet sugrįš didvyriškai.
Akmuo, kur būtų jis, - Kereroje, Kalasradyje ar Kalvajuje, -
Nesvarbu man, kad tik Škotijos stačiųjų skardžių nepaliktų jis.  
 
Akmuo slepiasi, kad jie jo nė smiltelės nerastų. 
Akmuo, išplėštas iš jų nagų, grįš, ir tai bus didi diena. 
 
Priesaika, kurią davė kiekviena motina ir kiekvienas sūnus, 
Neleis jam patekti į pavojų. 
Žmogaus, kuris jį paslėpė, garbė amžina.
O jei jie vėl Akmenį pagrobs, jo stiprybė išgelbės mus. 
 
Šventikas atsibudo liūdnas 
Ir visą dieną meldėsi.
Akmens jam trūko kaip širdies.
Virpėdamas kaip mirtis kartojo:
„Motina Marija, kur dingo jis?
Ką be Akmens darysiu aš?
Niekad nepatikėsiu, kad kas nors galėjo jį pakelt.
Nebent didesnis nei vapsva 
Ir stipresnis nei arklys.“
 
---
Versta iš škotų gėlų kalbos.
 
Akmens daina (Òran Na Cloiche) - viena žymiausių škotų gėlų dainų, kurios tekstą parašė Pasligo Bardu (Bàrd Phàislig) vadintas poetas Dòmhnall Ruadh Mac an t-Saoir (1889 - 1964). Dainoje pasakojama apie Likimo Akmens (An Lia Fáil, Stane o Scuin), prie kurio šimtmečius karūnuoti škotų monarchai, grąžinimą į Škotiją iš Anglijos 1950 metų Kalėdų dieną. 
 
Vertimas - ne pažodinis, o tekstas sutrumpintas, pateikiant tik jo nuotaiką. Iš esmės šio teksto išversti neįmanoma.
 
Komentarai