Pradžia / Radikaliai
 

Išsielinimas

Mindaugas Peleckis
2021 m. Kovo 13 d., 20:04
Skaityta: 30 k.
https://www.wallpaperflare.com/synchronicity-ii-gray-and-brown-planet-illustration-space-art-wallpaper-cqtax
https://www.wallpaperflare.com/synchronicity-ii-gray-and-brown-planet-illustration-space-art-wallpaper-cqtax

I

--- kai pradėjo sakuros žydėti ir baigiau skaityti Saigyō
--- kai pasaulis buvo išsielintas ---
--- kai ženklai virto žodžiais virto kitais ženklais žodžiai ---

II

--- kai baigė sakuros žydėti ir pradėjau skaityti Bashō ---
--- kai pasaulyje visur regėjosi Synchronizität ---
--- kai Jungas sapnavo Freudą, o aš nieko nesapnavau (retai taip būna) ---

III

--- kai sapne daina niekaip nesibaigė ---
--- kai gitaristas nesugebėjo užbaigti akordo ---
--- tada įpusėjau skaityti Laozi ir nieko nesupratau ---

IV

--- kai visus atsakymus gavau ir viską supratau ---
--- pasidarė taip sunku ---
--- tada sunaikinau visus savo rankraščius, kuriuos laikiau beveik šventais ---

XV

--- kai buvau visiškas kvailelis keistame mažame kūne ---
--- kai akys matė daugiau nei pajėgė suvokti ---
--- man sakė, tada aš atgimiau ---

2021 03 13

Komentarai
  • Dravenis
    2021 m. Kovo 14 d., 08:50
    Pažinimo gelmę saugo paslaptingi ženklai, įspėjantys apie pavojus, ir perpjauti pusiau išminčių ir poetų išauginti moliūgai niekuomet neištars nė vieno aiškaus ir konkretaus žodžio, tik išbyrės išminties sėklos. Pastumti žingeidaus vėjo, renkame senų knygų lapus, nes bijodami popierinės ateities, it lietuviški beržai vis svyrame, ošiame, bet negalime žengti nė vieno drąsaus žingsnio. Gal trūksta poetinės valios? Reikia betono! Prie žvyro ištakų keliauja seidai ir raštuoti akmenys ir tampa dar tamsiau, kai plati grybo kepurė užkloja haliucinogeninę žolę. O kai debesų patalai aptemdo bibliotekų duris, užrakinti šmėklų trokštame laisvės. Galime įstrigti internete ir laukti rudens, bet lyrinis herojus neketina tapti pasyviu stebėtoju, jis siekia išsielinti visas minčių upes nuo hedonizmo, materializmo ir kitokių „izmų“ sielių – tegul teka švarus, neužterštas vanduo. Tarsi ramu ir aišku... Staiga supurto baisi mintis: o gal lyrinis herojus nori išsielinti žmonių kūnus, perkelti sielas į Matricą ir įgyvendinti seną žmonijos svajonę - pasiekti skaitmeninį nemarumą? Nemanau... O gal?..