.. vis dar remontuojamas likimo kelias...

DEBESŲ SAKMĖS 6

 

sustosime prie viešo troleibuso

bet nelipsime vidun

ten tik duobės ir prarajos

apgirtę keleiviai

žvilgsniais šaudantys į langus

<>

apginę sulinkusias pušis

balų upėmis

išplauksime į plačias aikštes

gerti asfalto sulą

atskiestą dangoraižių rūku

 

DEBESŲ SAKMĖS 7

 

vos tik sugirgžda mėnulio ratai

sustoja upelio vanduo

tai kas kad vėluoja tiltai

ir upės pamiršta krantus

galima plaukti žole

iki pat užgesusio miško

 

DEBESŲ SAKMĖS 8

 

atsirėmę į rūką

pasislėpę lietuje

lauksime tako

grįžtančio iš miško

ir tai viskas

ką mes galim

vakare

 

DEBESŲ SAKMĖS 9

 

abejodami lietumi

saugom skėčius paradui

kai iki ledo nuseks balos

ir baltais stogais pasipuoš žiema

neliks žaibais pakinkytų debesų

aštraus audros šešėlio

<>

supratę sienų kalbą

neteksime žado

paslaptis aiški

vanduo tai paskutinis

arbatos akordas

 

DEBESŲ SAKMĖS 10

 

neužmiegame skaitydami knygas

laukiame kada lova nusvies ant grindų

negalima trumpinti nakties

it seną laišką išmesti save

<>

į mišką rieda Grįžulo ratai

ieškoti lentų vėjo angarui

neverta belstis į debesų duris

baržai užminavo naktį

mėnulio šviesa

 

NAMO

 

nenuspėjami šaligatviai slysta iš po kojų

delsiama sugrįžti

ir kelionė pavirsta laukimu

gal troleibuso

o gal ir laiptų

o debesys vis tolsta

ir tolsta

 

SUGRĮŽIMAS

 

kai pakviesi vėją ateis tik pušys

jos oš po tavo langais

kur stovi veidrodinė bala

užtvenkusi taką į kalną

<>

kai laiptai atvės nuo žingsnių sunkių

ir dar vienu žingsniu bus pratęsta diena

sugrįšime prie atvirų sienų

kur tolimos durys užkaltos sniegu

ir nėra kopėčių į debesis

 

ŠLAPDRIBA

 

stogai tušti

niekas nelipa aukštyn

laukti nužmoginto mėnulio

saulės sušalusios į ledą

<>

kai pasibaigs lietus

laikrodžių stotelėje

pabelsime į troleibuso duris

kad iš debesų kristų saldainiai

ir sudužtų stiklinė dangoraižio galva

<>

ties tiltu sustabdysime upę

kad nutiltų bangos

ir  žuvys išgirstų

kaip rieda

ratai

 

UŽBURTA PUOTA

 

ties sankryža dienos ir nakties

tortas tveria kietą šokolado tvorą

ir kai žvakės šviesa nulauš stalo kraštą

suduš krištolo taurės

<>

parketas

atvira langų banga

supa arbatos laivą

ieškome stiklinės ore

šėlsta raštuoti staltiesės toliai

ten nardo nepagaunamos varnos

ir snaigės

 

SUGRĮŽIMAS

 

prisiminimų šaligatvis

pradžioje ir pabaigoje

slenka sulyta praeitis

ties paskutiniu laipteliu

pakeičiami kelio ženklai

skubama aplenkti medžius

ir lapų pėdomis atsispirti nuo dugno

<>

užburta naktis stebi mėnulį

bėgame prie langų

baugu sugaišti

atviri toliai greitai taps uždarais

ir debesų sienoje nerasime

pieštuku pažymėtų atvykimo taškų

 

NELAUKTA PERGALĖ

 

kai nurims asfalto bangos

plauksime dirvonais

žaibų laukais

ties atmestu dangumi aplenkę

varpines

šventyklų stulpus ir bokštus

prisiminsime klaidžias pasakas

(net iškirtę abejojančius alksnius)

nepamatysime sniego ežerų

todėl be gailesčio uždraudę upes

medžio anglim piešime debesis

ir kai iš nelauktos pusės patekėjusi saulė

prie užburtų durų sustabdys pušis

Grįžulo ratais apdovanoję varles

dardėsime į amžinos medžioklės pievas

 

RADIJAS

 

paslaptingu nerimu

(nutįsusiu stogo kraštu)

dekoruosime čerpes

ir kai atsivers bedugnė

krisime

tiesiai į atdaras troleibuso duris

<>

nepraradę greičio

pasklisime radijo bangomis

ir miestas išgirs mūsų dainas

 

NELAUKTAS SPRENDIMAS

 

įžeminti

žodžių inkarais atvirais langais

ir užrakintomis durimis

nepelnytai aukštiname sienas

ir peleninėje kuriame laužus

<>

į sieną nukreipę žvilgsnį

kalsime iš stalo lendančias vinis

ir gersime jonažolių arbatą

<>

aplenkdamos ilgas gatves kris snaigės

į pakalnę riedės batai atbuli

o šaligatvis bei paltas

bus baltas

baltas

 

PŪGA

 

sniegas užklojo takus

neranda gatvių asfaltas

miestą pagrobė balta vienatvė

debesyse pasislėpė stogai

ir tik troleibusai vis dar ieško varnų

 

MEILĖ

 

sutaupę kelis žingsnius juodai dienai

įlipsime į seną troleibusą

važiuosime ieškoti aukšto stogo

ten gyvena vieniša baimė

ir laukia drąsaus lunatiko

tamsa nesustabdys prie skardos krašto

nesislėpsime už kaminų

aplenkė dūmus kylančius aukštyn

pažvelgsime į bedugnę šviesą

 

LAISVĖ

 

vis dar remontuojamas likimo kelias

nes klasikiniai kastuvai jau nepasiekia dugno

beveik neįmanoma buldozeriu nubrėžti gyvenimo tiesę

vis viena pralošime kreivai duobei

ir laisvę pakeisime

stikline arbatos

<>

įkvėpkime gurkšnį deficitinio vakuumo

kad neuždustum nuo odekolono

ir nebėgtum į mišką ieškoti šviežių dažų

<>

besisupdami pušų šakose

iki dugno išgersime butelį giros

ir kai mėnulis vėl taps pilnu

olandišku sūriu neapgausime

nei varnų

nei savęs

niekada

 

PASKUTINIS STOGAS

 

atskrisime su varnomis

ir neįstengsime nulipti žemyn

kaminai (įskaitant čerpes)

ant stogo gyvena tik naktį

tapę atviresni vėjui

neišsigąsime juodo mėnulio

aštrių pušų

ir šalto horizonto

 

MITAS

 

maištauja cukrus

arbatos stiklinėje skęsta gaublys

tvaną pranašauja snaigės

rūpestingos varnos iš tvoros lentų

jau kala aukštą laivą

akropolyje nepaskęs apdairus šernas

gudri lapė troleibuse nesuės zuikio

neveža beveidis melas

dangoraižių statytojai jau kasa

gilias pamatų balas

 

TIKRAS PAPRASTUMAS

 

skubame atrakinti duris

ten koridorius batai ir paltai

aplenkdami kabančius paveikslus

slenkame tarsi apgraibomis

ir ieškome laimingo kambario

kuris žiūri pro langus

ir negali pabėgti

nereikia dairytis į šalis

čia nėra gatvių ir troleibusų

tik stalas ir arbata

aplenkę tortą

iš šokolado plytų

pastatysime naujus namus

 

ŽIEMA

 

žiūrėdami pro skaidrų lango stiklą

pamatysime ne dinozaurą

bet šiukšlių mašiną

godžiai ryjančią polietileno maišus

varveklių vargonais groja tvora

bugi vugi šoka senis besmegenis

atrieda balta džiaugsmo banga

ir sniego miline apkloja sušalusį miestą

 

TIKRA KELIONĖ

 

perone pūškuoja traukinys

laukdamas kada varnos

pakeis seną besparnį tvarkaraštį

įžengę į tuščią stoties salę

pamatysime metalinius bėgius

dvi tiesias linijas

metas aplenkti judesį ir greitį

riedėti be tikslo ir krypties

nes vis lėčiau skrenda lėktuvai

ir automobiliai nepaveja sraigių

o virš stogo palaimingai snaudžia

kaminkrėčių garbinamas mėnulis

 

LIETUS

 

esam

nupiešti akvareliniais dažais

ir kai ateis lietus

liks tik skaidrus stiklas

 

ELEKTRINIAI ŽMONĖS

 

kol monitoriai neprarado ryškumo

tik vienu klavišo paspaudimu ištrynę pabodusį peizažą

pamatysime kaip palange žingsniuoja

(didesni už žirnio grūdą)

apelsinai

dar neišjungti

pražysime pelargonijomis

užderėsime arbūzais

o panirę į virtualų dugną

atrasime išmintingus ryklius

ir būsime laisvi

kol gyslomis teka elektros srovė

 

RAPSODIJA

 

girgžda per pusę įskilęs molbertas

garuoja uranu prisodrinta arbata

vis dar galima pažvelgti

(be teleskopo pagalbos)

į ištuštėjusį mėnulį

įžiūrėti troleibusus ir gatvių stulpus

atrasti piramides

ieškoti kosminių spalvų

<>

delsiame išjungti elektrinį teptuką

sustabdyti aktyvuotas drobes

sužaistas dar vienas peizažas

jau galima nutapyti golfo kamuoliuką

pasukti upę kita kryptimi

žolėje atrasti slibino žiedą

<>

radijas tarsi uždelsto sprogimo daina

dvelkia lediniu šalčiu

tamsu

trūksta tik vienos elektros lemputės

metas vynioti elektros laidus

išeiti ir įeiti draudžia

apsauginė selenito ranka

 

PATARIMAS

 

apuokų šventėje neverta

gerti su pelėdomis šampaną

šokti be batų

nes

(pokyliui pasibaigus)

teks

aplenkti slides

pamiršti nepastebėtus tolius

laisvai riedėti į pakalnę

įprasmintai

atsitrenkti į granito postamentą

duobėje

 

INTELIGENTAI

 

išderinti it seni rojaliai

paklustame kiaurai laiko tėkmei

jau neveža suvažinėti horizontai

neįkvepia stogų aplamdyti debesys

išgąsdinti asfalto duobių

žavimės lygiu stalo paviršiumi

svajojame apie varlės šuolį į menulį

atogrąžose ieškome poliarinės išminties

per pusę perlaužę žodį

(it karališkieji pingvinai)

prabylame arktiniu slengu

nepajudėję iš vietos

užgesime it seni gatvių žibintai

miesto gatvėms pakaks vitrinų šviesos

 

PATARIMAS 2

 

pamirškite automobilį

į paprastą lagaminą telpa visos kelio duobės

ir kai akvareliniam rūke ištirps pastoralinis peizažas

išvysime lemtingą posūkį išnirusį ne iš miško sienos

 

PATARIMAS 3

 

sumeluokime dar vieną dieną

išsaugokime nakčiai sapnus

snaigės atvers langų akis

ir sienos išpūstos vėjo

panirs į debesis

<>

sulopyti auksiniais siūlais

išlyginti sniego ežerų

išvysime svajonių pašvaistę

nedūžtantį veidrodį

kančių

 

ŽIEMA

 

debesų sankryžoje

raudona šviesa

sniege verda sultingi akmenys

garuoja karšta kaminų arbata

varnos gaudo eterio bangas

stogą rauna poliarinė daina

 

SAIKAS

 

turi pakakti dviejų žingsnių

vienas pirmyn

kitas atgal

turi pakakti dviejų taurių

viena prieš užkandą

kita po

turi pakakti dviejų gyvenimų

vienas prieš gimimą

kitas po mirties

 

NUTARIMAS

 

kai siaus pūga

ir vėjas

diriguos debesų orkestrui

snaigių halėje

(gerdami karštą ledo arbatą)

paskelbsime žiemai bankrotą

priešistorine varnų kalba

 

Vilnius, 2021 m.