Pradžia / Radikaliai
 

Tipologija ir komjaunuoliai

Gyvenime štai jau trisdešimt metų man vis tenka susidurti su C.G.Jungo ir jo sekėjų plėtojamomis tipologijomis. Žiūriu į jas labai atsargiai, nes tipas - tai tik tam tikra žmogaus dalis, tarsi marškinėliai, su tam tikru piešiniu, ir išskirti būtent juos iš tos didžiulės, žmogumi vadinamos visumos, nėra taip paprasta. Šiuo metu tipą matau kaip tam tikros žmogaus vidinės struktūros – gal asmenybės, gal sielos – rūšį. Visi mes turime dvi rankas, dvi kojas, galvą. Pasižiūri į praeinantį pro šalį ir sakai – žmogus kaip žmogus. Betgi ne, kažkuo tie žmonės net labai skirtingi, panašiai kaip medžiai. Yra beržai, pušys, ąžuolai. Taip ir žmonės. Kas ten žino, kiek jų rūšių yra?

Algirdas Brukštus
2020 m. Lapkričio 16 d., 20:39
Skaityta: 165 k.
https://wallpaperaccess.com/mystical
https://wallpaperaccess.com/mystical

Pats C.G.Jungas išskyrė aštuonias, jo sekėjai mato jau šešiolika. Gali būti, kad jų dar daugiau. Kiekvienas tipas pasaulyje reiškiasi savaip, kiekvieno poreikiai, o taip pat ir terpės, kuriose jis geriausiai gali augti ir skleistis, labai skiriasi. Kiekvienas auga, stiebiasi į šviesą tik tam tipui būdingu būdu. Tai stebėti yra be galo įdomu, tai įtraukia, tai “veža”, kas, matyt, atspindi tipą, kuriam aš pats priklausau.

Ir ką gi aš dabar matau? Ogi tai, kad kiekviename laikmetyje vieni tipai turi daugiau galimybių reikštis, augti ir klestėti, o kiti – mažiau, o dar kitiems priskiriama net patologija ir bandoma juos gydyti – tai  panašu į bandymą, pvz., beržą padaryti pušimi, nes šiuo metu pušys yra sveiko ir teisingo gyvenimo etalonai. Tačiau praeina vienas kitas šimtmetis ar dešimtmetis ir viskas pasikeičia.

Politinė arena taip pat yra gera vieta augti ir skleistis. Dabar pastebiu, kad politikoje veikia ne ideologijos, o jas pasirinkę tipai. Tipas bet kurioje epochoje pasirenka jam tinkamiausią ideologiją iš tuo metu esančių ir ima joje veikti. Dabar į valdžią grįžta tipai, kurie mano jaunystės metais rinkdavosi būti komjaunimo aktyvistais. Būtent ten sovietmečiu jie rasdavo sau geriausią augimo terpę.  Juk kiekvienas nori realizuoti save. Taip ir dabar, ir per amžių amžius. Kai kam šiuo metu tenka eiti į opoziciją, pogrindį, o gal net ieškoti visai kitų, nesusijusių su politika veiklų.

Viskas banguoja, teka ir mainosi, tačiau tai tik paviršius ir nieko naujo po saule, tik amžinas tabalavimasis tarp griežtos diktatūros ir palaidos anarchijos. Gerai, jei politinė švytuoklė šiuo metu praskrieja patį trajektorijos viduriuką, bet, kas žino?

Komentarai
  • Angelina
    2020 m. Lapkričio 17 d., 15:41
    Autorius pataikė į 10-tuką. Bravo! Komjaunuoliai sugrįžta.