Pradžia / Radikaliai
 

Š E Š Ė L I Ų S T O T E L Ė

nuvažiavusios eilės

Algimantas Lyva
2019 m. Vasario 01 d., 11:41
Skaityta: 38 k.
Šaltinis: setaswall.com.
Šaltinis: setaswall.com.

Nemelodingai švilpė vėjas, ignoruodamas visas harmonijos taisykles, pritariančiai girgždėjo medinė tvora. Požemio aksomas? Ne... Tai kas? Kur skubėti, kai tikslo nėra? Ko laukti, jeigu niekas nelaukia? Gal šalto lietaus, šlapdribos, sniego? Poetas Dravenis sutriko: žiema ar vasara dabar? Keistai sustingo gatvė, pro šalį nepraskriejo nė vienas automobilis. Priemiestį prarijo alkana naktis. Nuvažiavo paskutinis autobusas, ir poetas liko vienas tuščioje stotelėje, beviltiškai laukdamas ryto, kuris niekada neišauš...

VAKUUMAS

pakilus įkvėpimui
išmetamas rašiklis
skrydžiui pakanka
tuščios bloknoto erdvės

ATSTUMAS

suklaidinti smėlio pasakų vengiame dosnių žaltvykslių
pavargę įstrižomis pėdomis nuklojame pelkių takus
pasprukę iš paskutinio raisto kopiame į kalną
nupūsti lemties skrendame be batų
neribotai basi
---
aukštai nėra namų
pavargusių suolelių
tenka bėgti atbulomis
kol atsitrenksime į tvoras
iškilusias virš miško
---
saugu be juodų akinių stebėti akinantį drugelių šokį
atsigręžti į pageltusius žolės stiebus
ir jau nebeaugti
tik ištiesinti kreivas liniuotes
sutrumpinti kelią
iki nulio

POILSIS

kai sudygusių bulvių maišai išlaisvina rankas
nesugebame atsiriboti nuo oro prognozių
kiaurai sulyti čiumpame kastuvus
ir apleistame karjere kasame žvyrą
kol debesyse paskęsta mėnulis
ir iškrenta baltas sniegas
---
sugrįžę be slidžių
neskaičiuosime elektros lempučių
užmigę be sienų sapnuosime žvaigždes

KONCERTE

blefuoja gitaros
neskamba elektrinės rankos pamerktos į rūką
iškankintas ilgo evoliucijos proceso
praradęs uodega
supainiojęs fasoninius batus
metalo plantacijoje dvesia paskutinis dinozauras
 
TIK RŪKO MIGLA

suapvalėjusios varnos
smenga į debesų lubas
ir ištirpsta pilnatyje

RYTE

užgesus paskutinei žvaigždei
paskęstama sienų migloje
išlaukus šviesos užtemsta mintys
tik nekinta lubų spalva
vienodai šviečia elektros lemputės
paversdamos žmones šešėliais
---
koridoriuje batai
durys
už jų laiptai ir kiemas
automobiliai laukia
kada atveš šviežio asfalto
ir užlopys duobes
---
supančioti šaligatvių
pėstieji vengia susitapatinti su troleibusais
bokštiniais kranais ar kioskais
todėl nereikia slėpti neparašytų dienoraščių
sapne tas pats dangus ir miestas

Vilnius, 2019 m.

Komentarai