Pradžia / Radikaliai
 

LYRINIS MARATONAS (tęsinys, šeštoji dalis, pabaiga)

RADIKALIAI! sveikina Algimantą Lyvą, sėkmingai bėgusį iki metų pabaigos. Valio!

Algimantas Lyva
2018 m. Gruodžio 17 d., 16:26
Skaityta: 14 k.
LYRINIS MARATONAS (tęsinys, šeštoji dalis, pabaiga)

2018 m. lapkričio 28 d.

PARODA

galerijoje
šalia varlės mumijos
burbuliuoja gyvas šampanas
ankstyvų saulėlydžių tapytojai
piešia debesų grotas
pažvelgęs į rankas
pasigedau antrankių
ir laisvu ratu
apėjau dekoratyvinę pušį

2018 m. lapkričio 29 d.

ARBATA

minčių pūga
baltu pelenų sniegu užkasė sienas
ir jau neprireiks ugniagesių kopėčių
pakilti ant stogo
slėpynių žaisti debesyse

---
silpsta žvilgsnis
prikaustytas prie stiklinės
delsiu
pakartoti saulėtą asfalto atvirumą

2018 m. lapkričio 30 d.

MITŲ KŪRĖJAS

laukinėje gamtoje dar galima
surasti aukštos civilizacijos likučius
pasidžiaugti nesuprastu artefaktu
pritarti akademiniam varnos riksmui
be nimbo šviesos regėti totemą
namo sugrįžti žvėrimi
vaiku
saulutėmis nuspalvinti pilkas
dažus pamiršusias sienas

2018 m. gruodžio 1 d.

BESPARNIAI

paskolinę katei pusę mėnulio
drąsiai lipame ant stogo
pamiršę sparnus žiūrime į dangų
ir kai laisvu kritimu skrisime žemyn
negelbės net burtų lazdelė
- - -
akmens iškamša
surinks bevertes šukes
ir aukštis neteks prasmės

2018 m. gruodžio 2 d.

NEĮVEIKIAMI UOSTAI

svajoja pieštukai
raudonai pabraukdami
neįgyvendinamas rekomendacijas
kaip iš sudegusių degtukų surinkti lėktuvą
---
be skrydžio
krištolinėje peleninėje
užgeso paskutinio lakūno nuorūka

2018 m. gruodžio 3 d.

VAIDUOKLIAI

rėkia atviras langas
beveik neliko nakties
tik ketinis radiatoriaus šaltis
rytas iškirto parketo ledą
prasmego grindys
aptemo blaiviai nesuvoktos lubos
ir kai sienos išvaikė pakampių šešėlius
dingome be pėdsakų

2018 m. gruodžio 4 d.

NAKTIS

vakaras minkštais patalais apklojo pušis
už dangoraižio nugaros pasislėpė mėnulis
užmigo neužgesinami namai
lietaus sandėlyje balta pūgos trauktinė
debesų agurkai
žali konservuoti žaibai
rūko meduoliai
---
puotauja vėjas

2018 m. gruodžio 5 d.

LAISVĖ

nugalėję asfaltą
daugiabučių sienose
alpinistai ieško vario laidų
šypsosi plytos
įveikusi tinko barjerą
ant kiauro čerpių stogo
šventas karves gano angelai
apvaliu smuiku griežia mėnuo
šviesios stygos pjauna ausis
šimpa skardos dantys
virš debesų žygiuoja požemio paradas
---
permainų vėjas jau uždegė atlapas duris
metas atsiverti elektros lemputėms
dienos šviesa liepsnoja langai

2018 m. gruodžio 6 d.

PRADŽIA

kelmų draustinyje haliucinogeniniai grybai
temdo šviesų žvilgsnį
pavojinga saugoti pušų skiedras
džiaugtis aukšta žole
it nukirsti medžiai griūna plytiniai namai
ir kai danguje nebeliks vietos stogams
susmuksime parke
nepasiekę medinio suolelio

2018 m. gruodžio 7 d.

MAGAS

esi atverstas it šešėlių knyga
popieriaus lapu greitai bėga raidės
nespėji pagauti nė vieno žodžio
plokščiame galvos kvadrate
riogso piramidė
žaibo mumija
kulka

2018 m. gruodžio 8 d.

DIALOGAS

vakaras
miglos dangčiu uždengęs miestą
paslėpė kortų namelius
pražilęs nuo sniego
paspringęs dangoraižio stiklu
klaidžioju betono džiunglėse
balose skęsta surūdiję elektros stulpai
neužkastoje dangaus duobėje
gaudžiai atviri troleibusų laidai
braška stogų skarda
vis sunkiau pastebėti krentančias čerpes  
sviedžiu varnai išmanų telefoną
pakalbėkime kol gyvi

2018 m. gruodžio 9 d.

VARLĖS IR UODAI

upės pakrantėje basas lietus šokdina valtis į tvoros griaučius vėjas kala vinis dreba saugi stogo skarda tirpsta akmenys nepataikę į langus dilgėlių lapai supa mieguistus vartus žaviuosi stogais ir dūmais atrandu varnų pramintus takus rūke neskęsta liūdesys saulėta diena negarantuoja laimės nedžiugina tingūs kaminai aitrūs liepų kontūrai nebeliko žemuogių tik ant čerpių noksta suodinos uogos laukiu debesų vyno lietaus ir kai žuvėdros sules vandens malūną krisiu į varlių statinę slėptis nuo uodų

2018 m. gruodžio 10 d.

VIENATVĖ

apskritas stalas užrakino dieną
be skonio aptemo dangus
cukrų geria vanduo
skamba porcelianas
arbatoje šoka stiklinės žuvys  
gesta žvaigždės
tirpsta palubių sidabras

2018 m. gruodžio 11 d.

KELIAS

girgžda pavargusi tvora
ant horizonto nugaros supasi varna
kai pievoje nerandi lifto
tenka eiti lyguma
iki pat debesų

2018 m. gruodžio 12 d.

VĖLYVAS ŽEMUOGIŲ ILGESYS

keistai ramu
nuo krentančių moliūgų saugo
gyvatvorės atodūsiai
privalau užsimerkti
esu braškių dykumoje
---
purto šiurpuliukas
sugraužęs rūgštų rojaus obuoliuką
stebiu kaip voras meta tinklą
žvejoja saldainius
---
banguoja staltiesė
dėkingos musės piešia jūrą
neriu į skaidrią arbatos gelmę

2018 m. gruodžio 13 d.

POEMA

juodu asfaltu patvino dangus po lietaus pamėlo pušys spygliai pilni vandens karolių it kengūra atšuoliavo naktis sterblėje nešdama šaligatvio plytelę --- svyruoju atsigėręs balų likerio į sausą mėnulio jūrą brenda nepaskandinamas troleibuso skeletas kviečiu žaibus iškalti bangas kad atplauktų tinklais nepagautos žuvys atriedėtų per pusę sulenkta banga --- po vėtros smūgio į nosį kreivu batu nubrėžiau tiesę į duobę įkrito miestas girgžda dangoraižių ausys atsitrenkęs į stiklą skyla paklydęs balandis apsnūdę stogai laukia kačių atakos --- bėga tvoros skrenda kaminai trinksi užkaltos durys namo sugrįžta vaiduokliai --- griaudžia žaibu pakaustyti žibintai dūžta čerpių šviesa į dūmus grimzta šalta vėjo ranka pabusiu prie svetimų durų pažadintas varnų

2018 m. gruodžio 14 d.

IŠEITIS

jau pabudo ankstyvas rytas
nesuvažinėtas sapnų
nesuvalgytas pabaisų drybsai lovoje
ištroškę kraujo zuja neprognozuojami uodai
nors vis dar galima iš čiaupo atsigerti pigaus vandens
į sieną įkalta vinis laukia kada bus pakabintas
paskutinis portretas
jei atrakinsi lubas sienos pabėgs namo
verčiau griūki ant parketo
paveldėki grindis

2018 m. gruodžio 15 d.

ATJAUTA

elektros lemputės negriauna stulpų
balose neskęsta veidrodžiai
pamatyk save ir kitus
jau greitai nebebus kam šviesti

2018 m. gruodžio 16 d.

LYRIKAS

be sienų dangus
be skardžio svajonių bedugnė
ryte mėnulis
vakare saulė gano liūdnas mintis
viltis tik smiltelė
tik akimirka
geltona be vėjo
nepavijęs žiemos sugrįžo pavasaris
ir snaigės žaliai nudažė senus parko suolelius
---
bagažo kameroje praradęs nervų sistemą
poetas rašo baltas eiles
ir spausdina klevo lapus
laukdamas šaligatvių arešto

2018 m. gruodžio mėnesio eilės

LAUKIMAS

upė rašė ilgus vandens laiškus
kol iš tolimos kelionės sugrįžo tiltas

RADIJAS

žinias transliuoja varlės
žada sliekams juodžemio vazonus
užuolaidų slėnyje tirpsta keraminės svajos
į tolimus dirvonus išskrenda kambarinės gėlės
langų šaltį geria naktis
vis sunkiau patikėti lubų melu
suradau stiklinę
sklidiną mėnulio šviesos
praeitis negydo laiko
sunku
išgėrus gurkšnelį arbatos
prisišaukti žaibų

DYKUMA

varnos piešia žvaigždes
mėnulio kalnus
esu artimas nuliui
tuščia
tik varnų juokas
---
po sniego dietos pajutau šaltį
nelauktai užklupo žiema
it šakės gelia kamino dūmai
į sniegą įkaltos pušys  
galanda spyglius

NEMIGA

apvirto stiklinė
nuo stalo nukrito knyga
suabejojau žvakės šviesa
arbata iki išnaktų
prailgino tamsą

STATISTAI

antraeilius personažus
veža troleibusai

SKRENDU

nutolau už stogo atbrailos truputį į dešinę
kad kaminai kiltų tiesiai į dangų
alsuoju duobėta migla
uždusęs nepaveju pušies
artėja audra
neketinu trauktis atgal
teks aplenkti kadagius
surikti varno riksmu

ROMUMAS

balos
nuolankiai
basas pėdas plauna
visiems

DRAUGYSTĖ

rūką saugo neperregimi akiniai
švaru ir tuščia
kaminai sutaria su varnomis
ir dūmais šienauja čerpių stogus
laukiu kada vėjo rėmuose
išnirs šakota pušis

SLĖNIS

vėjo gūsiai
pažadinti tylos
o gal rūko
atslenka iš tolimos girios
žėrinčios it debesų žarija
- - -
dega laukas
be liepsnos
be varnos riksmo

ŠALTIS

šaldytuvuose
karšta kaip pirtyje
genda ne maistas
o žmogus

POILSIS

sunki diena be ryto
lengva naktis be vakaro
basą saulę sugėrė langai
kai į gatves pabėgo rankos
stalčiuje užmigo dienoraštis

MEDITACIJA

akies kirtis nulaužė šaką
pajuodo baltas beržo kamienas
sudegė saulė

UOSTAS

iki debesų vėjas pakėlė bangas
į smėlį paniro senos valtys
ieškodamos griaustinio ir žaibo
atsimerkė
alkana jūros akis

ŠVIESA

vėjas atgynė žaibus
prakiuro debesų stogas
į miglą
tarsi į dangų kyla pieva
laukiu kada lietus
uždegs eglių kankorėžius

BE SKRYDŽIO

smėlyje skęsta sena valtis
į kopas irkluoja vėjas

RYTAS

ošia jūra
gieda vieversys
už smilgos slepiasi drugelis
vėjas nepastebimai gena smėlį
į atviras miško akis
---
prie žuvėdros kapo
palaidojau sparnus

KONDICIJA

paklydau sode
nerandu vilos
nei vaišių stalo
teks miegoti darže
šalia kopūstų

RYTAS

varnų riksmai neišbaido liūdnų troleibusų
platūs balų takai kasa žingsnių duobes
išbriski iš liūdnų minčių
minčių dugne nėra lobio
tik šaltas vanduo
rūškanas sapnas
debesų bala

TOSTAS

žolė
pasiuvo paltą rūkui
apklojo akmenis rasa
pakelki mėnulio taurę
žali medžių pirštai
jau renka gervuoges
vynui

Lietuva, 2018 m.

Komentarai