Matt Howden: „Dabar pernelyg daug muzikos, kuri „trenkia į veidą“ ir reikalauja nuolatinio dėmesio“ (video)

https://www.facebook.com/TheMightySieben

http://www.matthowden.com

http://sieben.bandcamp.com/music

http://matthowden.bandcamp.com

http://www.7jk.eu

Didysis Septynetas

Sheffielde gyvenantis M. Howdenas kaip kompozitorius, prodiuseris, sesijinis muzikantas ir dainų bei filmų muzikos kūrėjas žinomas jau nemažai metų. Be minėtų žymių neofolko projektų, jam dar teko dirbti su tokiomis grupėmis/projektais/muzikantais kaip The Raindogs (Portugalija), Sol Invictus (JK), Tony Wakeford (JK), L’Orchestra Noir (JK), L’Ame Immortelle (Austrija), Emilie Autumn (JAV), Faith & The Muse (JAV), Of The Wand And The Moon (Danija), Larsen (Italija), Chris Eckman (JAV), Spiritual Front (Italija), Shock Headed Peters (JK), Hekate (Vokietija), Job Karma (Lenkija), The Mystery School (JAV) HaWthorn (JK) ir kt.

Pagrindinis Matto instrumentas – smuikas. Juo groti išmoko pats. Pasakojama, kad kai buvo 18-os, M. Howdenas dovanų gavo smuiką ir atsiskyrė nuo draugųir šeimos dviems metams, po kurių ėmė groti Newarko, Lincolno ir Granthamo gatvėse. 1986 m. Mattas persikėlė į Sheffieldą ir pradėjo dalyvauti muzikinėje scenoje su grupėmis The Glass Hammers, Pig64, Yonni, Stiki.

Grupė „Sieben“ atsirado senovės kinų būrimo knygos „I czin“ dėka. Mattas nusprendė pasišvęsti solinei karjerai – tobulinti vokalo ir grojimo smuiku gebėjimus.

„Sieben“ muzika keri, tai – nepažintų pasaulių sluoksniai, kuriuose atgyja smuiko pasakojimas. Emocionali muzika sunkiai apibrėžiama, nors ją įprasta vadinti liūdnu, apokaliptiniu folku. Iš tikro tai – tiesiog kitoks, nei įprasta, pasaulis. M. Howdeno kūryba – vizuali, klausydamas jo dainų tarsi matai kitą pasaulį. Tamsios, keistos istorijos... Muzika nesukurtiems filmams...

„Vandenyne plūduriavau... Keliavau savo protu... Abi valtys plaukė panašiu keliu... (...) Jei galėčiau parplaukti namo, išdrįsti nugalėti audrą, jei tik grįžęs sulaukčiau atleidimo...“ („Donald“, daina iš 2010 m. albumo „Star Wood Brick Firmament“)

„Didysis Septynetas – Viskas yra Septynetas“, - sako M. Howdenas.

Kurdamas muziką mato peizažus

Mattas Howdenas atsakė į klausimus.

„Sieben“ ir kita Jūsų kuriama muzika – įstabi. Ar galime kalbėti apie (neo)folko renesansą?

Tiesą sakant, net nežinau! Tiesiog darau tai, ką darau. O žmonės mano muziką vadina neofolku. Manau, kad mano darbuose yra „neofolko“ elementų, tačiau groju įvairiausio stiliaus muziką.

Kas Jums padarė didžiausią įtaką?

Ne muzika, ne knygos. Gamta, peizažai, vėliau (ypač albumui „Star Wood Brick Firmament“) – istorijos, kurios palietė mano širdį.

Kai kuriu muziką, matau įvairius peizažus.

Nedaug kas groja smuiku tokiuose stiliuose kaip neofolkas, eksperimentinė muzika (be Jūsų, vienas žymiausių pavyzdžių – Aranos). Ar tai Jūsų mėgstamiausias instrumentas? Kokiais dar grojate?

Man labiausiai patinka netgi ne smuikas, bet violončelė (tik nesakykite to mano smuikui, jis nusimins!). Violončele grojama panašiai, tačiau garsas kur kas gilesnis, gedulingesnis, jis man labiau patinka. Ėmiau groti bosine gitara. Šiek tiek galiu groti pianinu ir gitara. Iš daugelio daiktų galiu „išgauti garsą“.

Kokios temos Jus kaip menininką domina labiausiai?

Pačios įvairiausios. 2005 m. albume „Ogham Inside the Night“ tai buvo gamta, jos ryšys su gamta, ir abiejų jų ryšys su mūsų gyvenimo prasmės ieškojimais. 2006 m. albumą „High Broad Field“ įkvėpė Viduramžių misterijos. Naująjį albumą – istorijos apie didžiulį liūdesį ir nuostabius pozityvius dalykus, pavyzdžiui, apie Roweną Cade (1893–1983). Ši nepaprasta kornų moteris sukūrė garsųjį Minacko teatrą Kornvalyje ant pakrantės akmenų.

Ką manote apie muzikos ateitį? „Sieben“ mus moko nuoširdumo. Gal tai – atsakymas į klausimą? Gal šiais laikais pernelyg daug nenuoširdžios muzikos?

Gali būti, kad jūs visiškai teisus. Aš tiesiog darau, ką darau, ir kur mano širdis ir galva veda mane į muziką. Dėkui Dievui, nuoširdumas ir šiluma muzikoje dominuoja, o neseniai išmokau savo muziką kurti dar švelnesnę, kaitaliodamas dainų ramias ir garsias vietas, jų dinamiką.

Dabar pernelyg daug muzikos, kuri „trenkia į veidą“ ir reikalauja pastovaus dėmesio. Stengiuosi savo muzikoje palikti erdvės. Kurti muziką, kuri tave sugertų. Atsiliepimai patvirtina, kad einu teisingu keliu...

Ar tikite pasaulio pabaiga, apokalipse, kaip tuo tiki daugelis neofolko kūrėjų? Jei taip, ką būtent apie tai galvojate?

He he, ne! Negyvenu name, kuris yra 150 metrų virš jūros lygio, jei kiltų potvynis. Nuoširdžiai tikiuosi, kad mes visi kartu pakeisime pasaulio klimatą ir tai, ką darome, į gerą pusę.