Sapnas. Meška, arba Toteminis atgimimas

GIEDRĖ

Lietuvoje, kaip žinoma, jau nebeliko meškų. Gerbiamas Loky, iš kur jūs atvykote? Ir koks jūsų vizito tikslas?

MEŠKA

Esu Meška, dar kitaip – Lokys. Nepainiokite su prancūzo Prospero Mérimée personažu Lokis. Jis tikriausiai turėjo galvoje kažkokį lokialakį, nes Lokis labiau primena vilkolakį, o ne lokį. Esu Meška. Niekada iš čia nebuvau išvykęs. Mane į senąjį pavidalą kuriam laikui (nežinau, kuriam) atvertė šamanas. Meškos čia visada buvo, yra ir bus. Pažvelkit į Žemaitijos herbą. Yra herbas su Meška, vadinasi, yra ir meškos. Esu Meška. Mano tikslas – suvokti pačiam ir kitiems paaiškinti savo būties tikslą. Skamba išdidžiai, tačiau tokią užduotį man davė šamanas. C. Lévi-Straussas savo „Totemizme“ rašė: „Jei iliuzija dengia dalį tiesos, vadinasi, tiesa yra ne išorėje, bet mūsų viduje.“ Sakysite, kalbu visai ne kaip meška. O ko Jūs tikėjotės? Wittgensteinas sakė, kad jei liūtas prabiltų, jo nesuprastume. Ar suprantate mane?

GIEDRĖ

Aš jus tikrai suprantu, nors jūs kalbate ryškiu žemaitišku akcentu. Jūs sakote, kad jūsų tikslas –  suvokti savo būties tikslą? Ar jau suvokėte savo būties tikslą? Jei taip, tai kokiu būdu ir kokiam socialiniam visuomenės sluoksniui jūs skleisite savo supratimą, žinias?

MEŠKA

Žemaitėjė turi atgimti! Man dar sunkoka įsisavinti tikrą žemaitišką kalbą, bet mokausi... Meškos būties tikslas - pirmiausia prisikelti. Šiandien viena nacija švenčia jai labai svarbią dieną. Kaip man pasakojo šamanas, tie kolonistai, prisiskaitę Biblijos, laikė save „naujaisiais izraelitais“, atvykusiais į „Pažadėtąją Žemę“, ir savo tikslą suvokė kaip tos žemės „apvalymą“ nuo stabmeldžių „kanaaniečių“ ir „amalekitų“, t. y. nuo indėnų. O dėkojo jie, aišku, bibliniam Dievui už tai, kad sėkmingai pervedė juos per „Jordaną“ – Atlanto vandenyną. Žemaičiai – stiprūs. Aš tikiu jais. Beje, ar žinote, gerbiamoji, kuo Lokys skiriasi nuo Meškos? 

GIEDRĖ

Gal jūs man paaiškinkite, kuo gi skiriasi nuo meškos lokys? Jūs esate šios giminės atstovas ir žinote geriau nei aš... Sakote, Žemaitija turi atgimti? Nejaugi Žemaitijos jau nėra? Mano supratimu, Žemaitija – tai Lietuvos dalis, o žemaičiai yra lietuviai. O gal aš klystu, gerbiamas Meška? Bijau jus apkaltinti separatizmu, bet nesuprantu, ko gi jūs siekiate? Galbūt atsiskirti nuo Lietuvos? O gal jūsų kitokie ketinimai? Paaiškinkite skaitytojams, nes visuomenė nori žinoti jūsų, t. y. totemo, nuomonę. Apie prisikėlimą neklausiu, nes jūs jau prisikėlėte. Ir kas jums padėjo prisikelti? Jūs cituojate Bibliją, kalbate apie „tikratikius“ Amerikos kolonistus, galbūt Lietuvai būtina žemaitizacija, gal bendrosios kalbos pakeitimas (o gal atkūrimas?) padės Lietuvai įveikti ekonominius sunkumus?

MEŠKA

Tai esminis skirtumas. Kadangi šamanas suteikė man savo žinias, pasidalinsiu jomis. (Vis dar keista žiūrėti į mane kaip į Mešką, o girdėti žmogaus balsą?) *bher- indoeuropiečių prokalbėje reiškė „rudas, ryškus“, graikų arktos ir lotynų ursus kilę iš indoeuropiečių prokalbės šaknies *rkto-, iš kurios kilo žodžiai Arktika ir arktolatrija (meškų pagerbimas). Tai iš esmės ta pati šaknis, reiškianti lokį, tačiau šiaurės tautose Lokio niekas taip nevadindavo, todėl airių, valų (kimrų), rusų, lietuvių kalbose jis tapo slaptu žodžiu, tabu, reiškiančiu (medaus) laižytoją. Laukinių žvėrių vadinti savo vardais buvo nevalia. Rusijos simboliu meška (медведь) tapo tik 1794 m. Žodį lokys iki šiol gaubia paslaptis, nes tai neaiškaus garso simbolis, vadinamasis thornas. Vienose indoeuropiečių kalbose šį neaiškų simbolį atspindi -t, kitose – -s (mano minėti Άρκ-τ-ος ir ursus, taip pat hetitų ḫartággaaš). Jotvingiai Lokį vadindavo łukaʃ, latviai – lâcis, prūsai – clokis. Mįslingasis šaknies balsis -u neaiškus, tačiau pagal toponimus Tloku(n)-pelk, Tloken-pelk, Tlokowe galime rekonstruoti žodį tlākijas ir jo moterišką giminę *tlākijā. Galimas dalykas, kad tai susiję su žodžiu „lakti (medų)“ (lokys dar vadinamas bitmeškiu). Vis dėlto pradinis prūsų kalbos junginys TL / KL lieka neaiškus. Galbūt susijęs su irštva, lokio guolio pavadinimu. O kol mokslininkai tebesuka galvas dėl mįslingojo Tlakio, mes dar turime išsiaiškinti Meškos prasmę...

GIEDRĖ

Džiugu, kad jūs nebrendate į klastingus politikos vandenis ir nereaguojate į mano provokacinius klausimus. Taip geriau. Politika – tai tuštybė. Tai gal Lietuvos ir kartu Žemaitijos laukia ne politinis, ne ekonominis, ne kultūrinis, bet TOTEMINIS atgimimas? Ar aš jus teisingai supratau? Jei taip, tai kas yra toteminis atgimimas?

MEŠKA

Man svarbiausia – kalba. Jei išsiaiškinsiu, kas esu žmonių kalboje, tada suprasiu, kas esu apskritai. Ir kodėl žmonės mane pamiršo, nebegerbia manęs... Nebebijo... Patiesia kaip kilimėlį prie durų... Vienintelė politika, kuri mane domina, – pagarba Gamtai. Kol Žemaitija, Lietuva, o galiausiai ir pasaulis Totemiškai neatgims, nepradės vėl gerbti Gamtos, tol apie jokią politiką kalbėti negalime. Toteminis atminimas šiuolaikine prasme – pagarba kiekvienai gyvai būtybei. Kiekvienam vaikui, žmogaus ar Meškos, vabaliuko ar bitės...

GIEDRĖ

Ačiū, jūs puikiai išsakėte savo poziciją. Pasižadu gerbti kiekvieną gyvą būtybę ir ypač Mešką. Ir paskutinis klausimas: kas laukia Lietuvos, Žemaitijos? Kokia mūsų šalies ateitis? Ar nenunyksime kaip lyviai?

MEŠKA

Jei pradėsime vėl gerbti Gamtą, nenunyksime (nors nesakau, kad lyviai nunyko būtent dėl to, greičiausiai jiems kažkas „padėjo“). Juk indėnai, kad ir daugybę šimtų metų „sėkmingai“ naikinami, vis dar gyvi, kad ir ne visi. Ir jų bei kitų „primityvių“ tautų išmintis, pagarba Gamtai, tebėra gyva. Pirmiausias uždavinys kiekvienam žemaičiui, lietuviui, latviui ir bet kurios kitos tautos atstovui – prisiminti senuosius vardus, pavadinimus ir jų reikšmes. O Jūs ar žinote, pavyzdžiui, kad žaltys kilęs nuo žodžio *źalja- („žalias“), jo reikšmė nusakoma kaip „turintis blizgančio žalsvumo (žalumo), gelsvumo (geltonumo), rusvumo (rudumo) ir pan. (> est. Haljas, „blizgantis, blizgančiai žalias“)“. Vadinasi, turime vėl imti regėti spalvas – Gamtos spalvas: rudą, žalią, geltoną... Geltoną, žalią, raudoną... Šeima, Gamta ir Tėvynė – tai svarbiausia, sakė man šamanas. 

GIEDRĖ

(Pagarbiai nusilenkia.)

Ačiū.

Visa Lietuva ir visi baltų kraštai. 2014 m.