Truputėlį apie robotus
Pirmiausia – kodėl robotai? Šį žodį 1921 m. sukūrė čekų rašytojas Karelas Čapekas, o pats žodis kilęs iš čekiško „robota” („sunkus darbas”).
Pirmieji robotai atsirado (ar bent apie juos pasakota) gerokai anksčiau, nei galėtume pagalvoti. Daugelyje senovės civilizacijų kalbama apie dirbtinius žmones – graikų dievo Hefaisto (romėnai jį vadino Vulkanu) sukurtus mechaninius tarnus, žydų molinius golemus, norvegų molio milžinus ir kt.
Yra žinoma, kad 4 a. pr. Kr. graikų matematikas Architas iš Tarento buvo sukūręs mechaninį, garais varomą balandį. Heronas iš Aleksandrijos 1 a. kūrė automatines mašinas, varomas oro slėgiu, garais ir vandeniu. 1088 m. Su Songas Kinijoje pastatė laikrodžio bokštą su mechaninėmis figūromis.
Neatsiliko (o jei tiksliau – visus pralenkė) ir musulmonų pasaulis. Al Džazaris sukonstravo nemažai automatų, tarp jų – virtuvės įtaisų, muzikinį automatą, varomą vandeniu, o svarbiausia – pirmąjį programuojamąjį humanoidą! Ir visa tai vyko dar 1206-aisiais! Rašyta, kad Al Džazario išrasti robotai buvo keturi, jie plaukiodavo valtele ir, grodami muziką, linksmindavo karaliaus rūmų svečius.
1495-aisiais vienas didžiausių žmonijos genijų Leonardo da Vinčis sukūrė roboto humanoido planus. Jo užrašai atrasti tik apie 1950 m. Pagal Leonardo planus aiškėja, jog jo kurtas robotas galėjo atsisėsti, mojuoti rankomis, judinti galvą ir žandikaulį. Iš tikrųjų nėra žinoma, ar jis tikrai egzistavo.
Panašių mechaninių išradimų per ateinančius šimtmečius buvo ir daugiau. Bene įdomiausi jų – japono Hisašigės Tanakos (1799-1881) sukurti sudėtingi mechaniniai žaisliukai, gebėję įpilti arbatą, laidyti strėles iš lanko ir netgi nupiešti hieroglifus.
Situacija dėl robotų surimtėjo, kai dar vienas genialus išradėjas – kroatų kilmės Nikola Tesla – 1898 m. viešai pademonstravo radijo bangomis valdomą torpedą. N. Teslos dėka JAV kariuomenei pavyko gerokai patobulinti savo arsenalą.
1926 m. „Westinghouse Electric Corporation” sukūrė Televoksą (Televox) – pirmąjį robotą, tinkamą darbui. 1954 m. George’as Devolas (1912–2011) sukūrė pirmąjį industrinį programuojamą robotą „Unimate” ir tapo pirmosios pasaulyje robotų kompanijos „Unimation” įkūrėju.
Prasidėjo nauja era. Robotai tapo nepakeičiami pramonėje, buityje, medicinoje, kare ir kitose srityse. Tačiau tobulėjant technologijai, rašytojai fantastai ėmė pirmieji įžvelgti galimas grėsmes (nors apie robotus sukurta labai daug įstabių literatūros ir kino kūrinių), kurias laikui bėgant gali sukelti prieš žmogų sukilęs jo nebevaldomas dirbtinis protas.
Šešios taisyklės, kurios gali padėti suvaldyti robotą
Yale’o ir Indianos universiteto mokslininkai, stengdamiesi kuo geriau integruoti robotus į žmonių visuomenę, sukūrė šešias taisykles, galinčias bent sumažinti potencialų jų pavojų.
Pirmoji taisyklė. Nepatikėkite robotams užduočių, kurios susijusios su didele rizika visuomenei. Kitaip tariant, robotų veiksmai turi būti nuspėjami, o katastrofos galimybė artima nuliui. Tačiau jau dabar skaičiavimo sistemų elgesį ne visada galima prognozuoti, o ateityje, kompiuteriams vis sudėtingėjant, robotų “savarankiškumas” didės.
Antroji taisyklė. Niekada nepatikėkite robotams jokių ginklų. Deja, kovinių robotų atsiradimas neišvengiamas – jau veikia pusiau robotizuotos autonominės kovinės sistemos, be piloto skraidantys lėktuvai, o keli kariniai robotai buvo pasiųsti bandymams į Iraką, kad būtų ištirtos jų galimybės. Apie rezultatus nepranešama.
Trečioji taisyklė. Laikykitės trijų mokslininko, rašytojo fantasto Isaaco Asimovo robototechnikos taisyklių. Jos turėtų padėti robotams su žmonėmis gyventi saugiai vienoje visuomenėje, išvengti nelaimingų atsitikimų ir neleisti robotams viršyti savo “įgaliojimų”. Tačiau bėda ta, jog I.Asimovas visgi buvo fantastas, o robotų kūrimo srityje jis neturėjo patirties. Dar baisiau – rašytojas savo kūriniuose aprašo situacijas, kai robotams sukurtos taisyklės nesuveikia.
Ketvirtoji taisyklė. Robotai turi būti programuojami su tam tikrų sąlygų ir principų „rinkiniu”. Vienas tokių principų – maksimaliai naudingų veiksmų dėsnis, t.y. robotas iš galimų savo veiksmų išsirenka tokį, kuris žmonėms atneš mažiausiai nemalonumų. Iš kitos pusės – tokiu būdu robotas gali nužudyti vieną žmogų, kad išgelbėtų penkis. Tuo tarpu gydytojas žmogus (bent jau taip turėtų būti) nežudys paciento tam, kad nežūtų kiti. Aukštos moralinės savybės – viena pagrindinių ateities robotų technologijos problemų.
Penktoji taisyklė. Robotus pastoviai reikia mokyti. Taip jie galės lanksčiau elgtis įvairiose situacijose, analizuoti savo veiksmus, suvokti, kurie iš jų teisingi, o kurie – ne.
Šeštoji taisyklė. Robotas turi turėti tam tikrų emocijų. Tokia „funkcija” būti tam, kad robotai integruotųsi į žmoniją – juk mašinos turi lengvai atpažinti žmogaus emocijas ir pagal tai rinktis savo elgesio strategiją. Juk ne paslaptis, kad didžioji dalis informacijos, būtina bendravimui, perduodama neverbaliniu būdu – veido išraiška, gestų kalba. Visa tai turi suvokti ir robotai. Tačiau kol kas ši užduotis itin sudėtinga, nors jau yra robotų, galinčių atpažinti tam tikras emocijas. Vadinasi, nėra nieko neįmanomo!
Futurologo prognozės
Britų futorologo Iano Pearsono nuomone, per artimiausius 30 metų žmonijos laukia daugybė naujovių gamybos, informacijos, sveikatos, pramogų srityse. O robotai per tą laiką ištobulies tiek, kad pralenks žmones ir fiziškai, ir protiškai.
Futorologas spėja, kad 2015 m. robotai jau pakeis žmones namų ūkyje ir ligoninėse, atsiras robotai TV šou žvaigždės.
Buvo prognozuojama, kad po 2011 m. beveik visas kompiuterines programas rašys mašinos (iš dalies tai jau tiesa). 2018 m. dirbtinis intelektas gaus Nobelio premiją, o 2020 m. elektroninės gyvybės formos gaus konstitucines teises. 2025 m. išsivysčiusiose šalyse robotų jau bus daugiau nei žmonių. Po 2030-ųjų robotai gali nuspręsti surengti sukilimą prieš žmones.
Kas įdomiausia – šios prognozės buvo parašytos dar 1991-aisiais. Kol kas jos išsipildė 85 procentų tikslumu. Ypač tiksliai I. Pearsonas nuspėjo robokačių ir robošunų atsiradimą, taip pat visuomeninio transporto be vairuotojų paplitimą.
Kokia riba tarp roboto ir žmogaus? Ar gali bent iš dalies išsipildyti “Terminatoriaus” scenarijus? Į tai mums atsakys artimiausi dešimtmečiai…
