Pradžia / Radikaliai
 

Flashmob – judanti nepriklausoma erdvė

2006 m. birželio 1 d. Seimo narys Saulius Stoma įregistravo Susirinkimų įstatymo pataisas (XIP-4496), įteisinančias spontaniškus susirinkimus, kuriais siekiama pareikšti piliečių poziciją aktualiais tos dienos klausimais, apie tai informavus policiją 2 val. iki renginio pradžios. Estijoje, Danijoje, Ispanijoje, Italijoje, Portugalijoje spontaniški susirinkimai leidžiami be jokių apribojimų, o Suomijoje leidžiami pranešus kelias valandas prieš susirinkimo pradžią. Kas gi tas paslaptingasis flashmobas (spontaniškas susirinkimas)? Išversčiau laisvai – tai judanti nepriklausoma erdvė. Randomizacija. Laisvų žmonių susirinkimas dėl laisvai interpretuojamos idėjos.

Mindaugas Peleckis
2012 m. Birželio 03 d., 16:18
Skaityta: 419 k.
Flashmobas 2012 m. gegužės 7 d. Kaune, Laisvės alėjoje. Dalyviai flashmobo metu keturis kartus sustingo. flashmobas.lt nuotr.
Flashmobas 2012 m. gegužės 7 d. Kaune, Laisvės alėjoje. Dalyviai flashmobo metu keturis kartus sustingo. flashmobas.lt nuotr.

Šiek tiek istorijos

 
Enciklopedijos byloja, kad flashmobas – viešoje vietoje susirenkanti žmonių grupė, kuri per trumpą laiko tarpą (paprastai skaičiuojamą minutėmis) nuveikia ką nors neįprasta ir išnyksta minioje. Dažniausiai tai organizuojama internetu, mobiliaisiais telefonais. 
 
Flashmobas – naujas bendruomeninio gyvenimo tipas. Anonimiškumas, kuris itin populiarus internete, čia pasiekė savo viršūnę. 
 
Beje, XIX a. Tasmanijoje terminas „flash mob“ apibrėžė moterų kalinių subkultūrą, turėjusią savo kalbą – „flash language“. 
 
XXI a. šiuo terminu galima apibūdinti ir 2005 m. pogromus Prancūzijoje, kurie organizuoti mobiliaisiais telefonais. Galų gale šiuolaikinis terorizmas juk irgi organizuojamas panašiais metodais. 
 
Tačiau grįžkime prie šiuolaikinio flashmobo. Pirmasis buvo suorganizuotas Niujorke, tiksliau, Manhatane, 2003 m. gegužę, kurį organizavo„Harper’s Magazine“ redaktorius Billas Wasikas. Pirmasis bandymas nepavyko. Parduotuvę, kurią ketino „atakuoti“ flashmoberiai, kažkas informavo apie galimą užpuolimą. Visgi 2003 m. birželį sumanymas B.Wasikui pavyko. Jis išsiuntė galimiems flashmobo dalyviams kvietimus į keturis barus. Devintame „Macy’s“ parduotuvės aukšte prie vieno itin prabangaus kilimo susirinko per 100 žmonių. 
 
B.Wasikas pareiškė, jog flashmobai yra jo sugalvotas socialinis eksperimentas, noras paneigti konformiškumą. 
 
Beje, dar 1973 m. Larry’s Nivenas savo apsakyme „Flash Crowd“ aprašė reiškinį, panašų į flashmobus. 
 
Kaip ir kodėl?
 
Flashmobai prasidėjo kaip atsitiktiniai susitikimai, bet tapo socialiniu ir net politiniu reiškiniu. Pagrindinis rengėjų įrankis – internetas. 
 
Pavyzdžiui, 2004 m. gruodį Rumunijos sostinėje Bukarešte prieš nacionalinės televizijos pastatą apie 70 žmonių kurį laiką kartojo vieną frazę: „Daryk, kaip tau sako, nieko nekomentuok.“ 
 
Norėdami nuversti Filipinų prezidentą Josephą Estradą, koks milijonas žmonių susisiekė mobiliaisiais telefonais ir susirinko pagrindiniame kelyje (EDSA) protesto vardan. 
 
Flashmobai kartais šokiruoja žmones. Tačiau jų tikslas nėra gąsdinti. Jų esmė – paveikti visuomenėje išsikerojusį vartotojišką požiūrį. 
 
Flashmobai Lietuvoje
 
Pasaulyje surengta ir rengiama daug flashmobų. Įvairiose šalyse ir žemynuose. Suprantama, lietuviškasis nuo rumuniškojo ar indiškojo skiriasi, tačiau egzistuoja virtualios bendruomenės, kuriančios judančią nepriklausomą erdvę. Kaip vienas įrodymų – tinklapis http://flashmobas.lt, kurį 2011 metais įkūrė tuomet penkiolikmetis Dovydas R. 
 
Patys Lietuvos flashmoberiai save apibūdina taip: „Flashmobas – grupė žmonių, kurie staigiai susirenka kelioms akimirkoms viešoje vietoje, kad padarytų ką nors neįprasta, ir staigiai išnyksta.“ 
 
2006 m. fotografė iš Šveicarijos, gyvenanti Vilniuje, Mirjam Wirz (g. 1973 m.), surengė pirmąjį flashbarą (jį galima būtų pavadinti flashmobo pirmtaku) – „Involved“. Tai – spontaniškai organizuotas baras viešoje erdvėje, jame – improvizuota muzika. Arba, kaip teigia patys projekto kūrėjai, flashbaras – tai praturtintas meno elementais flashmobas, momentinių veiksmo akcijų ir spontaniškų šokių muzikos vakarėlių koncepcijų derinys. 
 
Iš tiesų projektas „Involved“ įkurtas dar 2001 metais. Flashbaro organizatoriai atvyksta į kokią nors neįprastą vietą, sumontuoja garso ir vaizdo aparatūrą, aptvarko aplinką, surenčia iš vietoj rastų daiktų dekoracijas ir sukviečia į improvizuotą vakarėlį draugus ir pažįstamus, kuriuos vėliau įtraukia į netikėtą bendrą meninį projektą. 
 
Pirmasis flashbaras įvyko 2006 m. gegužę buvusio Vilniaus taksi parko daugiaaukščio garažo viršutiniame aukšte. Jo metu buvo nufilmuotas ir čia pat demonstruojamas trumpo metražo detektyvinis filmas. Antrasis, liepos mėnesio renginys buvo skirtas futbolui – DJ Pablic įgarsintą tiesioginę pasaulio čempionato varžybų transliaciją galima buvo stebėti Žalgirio stadiono aikštės fone. 
 
2006 m. rugsėjo 15 d. „Involved“ surengė vieną įdomiausių, trečiąją, flashbaro seriją – „Space Charge“. Tai – Šiuolaikinio meno centro projekto „101,3 km: konkurencija ir bendradarbiavimas“ dalis. „Involved“ suburtas Vilniaus menininkų ir muzikantų desantas keturiom valandoms užgrobė vieną egzotiškiausių Kauno vietų – Žaliakalnio funikulierių. 
 
Funikulieriaus vagonėliuose buvo įrengti improvizuoti barai, o viršutinėje ir apatinėje laipinimo aikštelėje lankytojams grojo „Dublicate“ disko žokėjų komanda Pablic ir Genys, koncertavo ekstravagantiška Vilniaus roko grupė „V.R.R.“. 
 
Ne mažiau originalūs ir kiti Lietuvoje rengti flashmobai. Pateiksime kelis pavyzdžius. 
 
Vienas flashmoberių interneto tinklapyje buvo apibūdintas taip: 
 
„2006 m. rugsėjo 9 d. Laikas: lygiai 15:00 Lietuvos laiku. Vieta: Mūsų galaktika, Saulės sistema, trečia planeta nuo Žemės, Europos žemynas, Lietuva, Vilnius. Susitikimo „taškas“ – Prancūzparky esantis fontanas. (Prancūzparkis – parkas, esantis šalia Prancūzų kultūros centro Pilies gatvėje.) Galinis „taškas“ – Katedros aikštėje esantys laipteliai. Reikalingi daiktai: chalatas. (Pižama, puodukas, laikraštis, dantų šepetukas, susivėlę plaukai, naktiniai, pliušinis meškiukas/šuniukas/ančiukas/šūdukas, pasta, arbata ir pan. (rytiniai/naktiniai žaislai) pagal kiekvieno iš jūsų poreikius.) Tik nepersistenkit. 
Veiksmas: Niekas niekur neskuba, tad tik sulaukę 15:00 išlįskite iš savo slėptuvių. Eikite po vieną (jei atėjot su kažkuo, tai bent kartu neikit, o per atstumą (pageidautina, kuo didesnį). Nebėkit, nelėkit, nes visi spėsit. Tikrai. Jei nesugebate patylėti flashmobo metu, tai susigrūskit kokią kojinę į gerklę. Arba neikit. Jūs turit būti NEPAŽĮSTAMI. Atkeliavę prie fontano, išsitraukit chalatus ir apsirenkit. Kas turit, išsitraukit ir kitą amuniciją. 15:03 po flashmoberio „Z“ (buvęs „X“ ) ženklo – garsaus žadintuvo signalo, paskui flashmoberį „Z“ neskubėdami turėtų patraukti ir kiti flashmoberiai. Eiti min 3 metrų atstumu vienas nuo kito. Geriausia kiek plačiau (ne vorele) pasisklaidyti po Pilies gatvę. Neskubėkit. Ramiai. Ir, dėl Dievo meilės, po vieną. Nusileidus žemyn Pilies gatve visi turėtų susėsti pasisklaidę ant laiptelių, esančių priešais Gedimino paminklą ir sėdėti, gert arbatą, skaityt laikraštį, snaust, rąžytis ir pan. Kai visi flashmoberiai jau bus susėdę, po keliolikos sekundžių vėl suskambės flashmoberio „Z“ žadintuvas ir tada visi nusivelkate chalatus, susipakuojat ir išnykstat iš ten į visas keturias puses taip pat po vieną. Perspėju, kad ant Katedros bokšto budės snaiperis, kuris savo malonumui šaudys į tuos, kurie išdrįs ploti. Čia ne spektaklis!!!! Su pagarba, administracija!“ 
 
Kitas pavyzdys, ne mažiau vaizdingai kalbantis už save. 
 
Greitų sambūrių mėgėjai ir eiliniai pirkėjai 2006 m. kovo 4 d. apsilankė „Akropolio“ prekybos centre. Turbūt pirmą kartą akcija buvo surengta prie prekybos centro įėjimo. Akcijos scenarijuje buvo nurodyta, kad lygiai 15 valandą turėjo suskambėti žadintuvai. Flashmoberiai turėjo pasiimti telefoną, užsiklijuoti burną lipnia juostele su užrašu KALBU. Žmonės, pamatę minią, stebėjosi reginiu. Apsidairę ir nieko nesupratę ar mostelėję nueidavo. 
 
„Akcijos scenarijus buvo įgyvendintas gana puikiai“, pasak organizatorių tinklapyje www.flashmob.eik.lt (dabar šios interneto prieigos nebėra), nes „dauguma atėjo su juostelėmis, popierėliais užsiklijavę burną, skirtingas užsiklijavimas tik paįvairino pačią akciją, kuri praėjo šauniai“. 
 
Flashmobai populiarėja ne tik Vilniuje, bet ir Klaipėdoje. Jų rengėjai pabrėžia, kad šių akcijų tikslas –tiesiog „to have some fun“ („pasismaginti“) – „čia visi gyvena linksmai“. 
 
Tiesa, Lietuvoje gyventi linksmai (tokiu požiūriu), deja, dar nepriimta. Todėl flashmoberiai iki šiol visuomenės akyse išlieka keistuoliais, bepročiais ir marginalais. Tačiau kas įneš šviežio vėjo į stereotipų sukaustytą sociumą? 
 
Kaip organizuoti flashmobą?
 
Pabaigai – patarimas iš darbščiųjų rankų skyrelio „Pasidaryk pats“. „Visų klausimų aptarimas vyksta uždarame forume. Skyrelyje „Diskusijos“ scenarijaus idėjų gali pateikti kiekvienas užsiregistravęs puslapio lankytojas. Geriausios idėjos surašomos į vieną galutinį scenarijų, ir jo nuoroda keliama į skyrių „Pagrindinis“ bendrame puslapyje, o pats scenarijus išsiuntinėjamas el. paštu (užsiregistravusiems forume). Jeigu susidaro daug vienu metu aptariamų scenarijų, tai administratorius ar moderatorius organizuoja apklausą. Daugiausiai surinkęs balsų scenarijus turi pirmumo teisę“. 
 
Beje, flashmoberiai turi savo taisykles. Jomis siekiama išvengti galimų nesusipratimų, incidentų, ginčų. Dalyvaujantieji akcijose privalo „turėti tikslų, ateiti į akcijas laiku, visiškai blaivūs, atlikti viską, kas numatyta scenarijuje, apie akciją pranešti tik geriems draugams ir pažįstamiems“. Akcijos metu jos dalyviai privalo „turėti tikslų laikrodį, asmenybę patvirtinantį dokumentą, atlikti tik tai, kas numatyta akcijos scenarijuje, laiku atvykti ir išsiskirstyti, būti atsidėję tik akcijos atlikimui, rimtai atlikti scenarijaus reikalavimus, netrukdyti bet kokiam natūraliai vykstančiam ne akcijos dalyvių judėjimui“. Taip pat patartina per akciją per daug nesišnekėti, sudarant įspūdį, kad jos dalyviai – nepažįstami. Pajutus pavojų ar galimą konfliktą, būtina iš karto užbaigti akciją. 
Komentarai