Lapių simbolika ir magija

Indrė Gražulevičiūtė-Vileniškė savo vizualiojoje kūryboje yra pamėgusi gamtos motyvus. Mėgstamiausi doc. dr. mokslininkės ir menininkės Indrės Gražulevičiūtės-Vileniškės kūrybos motyvai: paukščiai (ypač pelėdos), lapės ir katinai.

Indrė Gražulevičiūtė-Vileniškė visą vasario mėnesį socialiniuose tinkluose – Facebooke, Instagram  – publikavo paveikslus su lapių motyvu. Įdomu, kodėl pasirinktas vasaris? Galbūt dėl to, kad šis metas – linksmiausias lapių gyvenime, tai – poravimosi laikas.

Prieš pereidami prie lapės simbolio analizės Indrės Gražulevičiūtės-Vileniškės kūryboje, pasigilinkime į lapės simboliką apskritai. Lapė jau ypatingas simbolis kalbant apie folklorą,  simbolizuojantis intelektą, prisitaikymą ir intuiciją. Įvairiose kultūrose lapės simbolika yra glaudžiai susijusi su gudrumu, transformacija ir dvasiniu vadovavimu. Keltų mitologijoje lapės buvo gerbiamos kaip magiškos būtybės, jungiančios pasaulius ir vedančios sielas išmintimi. Nesvarbu, ar su lape susidūrėte sapnuose, gamtoje, ar savo dvasinio gyvūno kelionėje, jos gilesnių reikšmių supratimas gali suteikti gilių įžvalgų. Lapė yra mitų ir legendų padaras, turintis turtingą simbolikos istoriją įvairiose kultūrose ir per visą laiką. Nuo savo gudraus ir gudraus būdo iki gražaus, rusvos spalvos kailio, lapė užvaldė žmonių vaizduotę ir įkvėpė daugybę istorijų bei pasakėčių. Viena iš labiausiai paplitusių asociacijų su lapėmis yra jų sumanumas ir išradingumas. Jie žinomi dėl savo gebėjimo pergudrauti tiek plėšrūnus, tiek žmones ir jau seniai siejami su apgaule ir apgaule. Dėl šios gudrios prigimties jie daugelyje kultūrų yra laikomi intelekto ir gudrumo simboliu. Tiesą sakant, frazė „gudrus kaip lapė“ tapo populiaria posakiu apibūdinant protingą ir greitai sumanų žmogų[1].

Galima lapes Indrės Gražulevičiūtės-Vileniškės kūryboje nagrinėti pasitelkiant K. G. Jungo psichoanalizės teorija. Nors K. G. Jungas neskyrė nė vienos knygos ar straipsnio konkrečiai „lapėms“, kaip tai padarė tyrinėdamas „Šešėlį“ ar „Animą“, lapės visame jo ir jo artimiausių bendradarbių (pavyzdžiui, Marie-Louise von Franz) darbe pasirodo kaip pagrindinė „Apgaviko“ archetipo išraiška. Jungo mąstyme lapė retai kada yra tiesiog gyvūnas; ji yra „psichologema“ – mitinis simbolis, atspindintis specifinius žmogaus pasąmonės modelius. 

1. Lapė kaip apgavikė. Jungas apgaviką laikė „kolektyvinės šešėlinės figūros“ įkūnijimu, primityvios, nediferencijuotos psichikos atspindžiu. Lapė tai įkūnija per: ambivalenciją: ji nėra nei grynai gera, nei grynai bloga, bet sėdi ant ribos tarp žmogaus ir gyvūnų pasaulių. Subversiją: lapė naudoja „sumanumą“, o ne „jėgą“, simbolizuodama tą psichikos dalį, kuri apeina ego vedamą logiką, kad rastų kūrybiškus sprendimus. 

2. „Gyvūnas protėvis“ ir instinktas. Jungas dažnai aptardavo, kaip gyvūnų simboliai sapnuose atstovauja autonominiams instinktams. Lapė konkrečiai simbolizuoja: prisitaikymą bei gebėjimą orientuotis „niekieno žemėje“ (erdvėje tarp sąmonės ir pasąmonės); pagalbinį gyvūną: daugelyje Jungo pasekėjų analizuotų pasakų lapė pasirodo kaip vedlė. Jungas teigė, kad kai ego įstrigo, „lapė“ (instinktyvus sumanumas) suteikia „gyvsidabrio“ įžvalgą, reikalingą žengti į priekį.

3. Rytų įtaka (Kitsune). Jungas labai domėjosi Rytų psichologija. Jis pripažino, kad japonų ir kinų folklore lapė (Kitsune/Huli Jing) veikia kaip formos keitikė. Jungo požiūriu tai yra klasikinis Anima – moteriško sielos atvaizdo vyro psichikoje – pavaizdavimas, pasirodantis viliojančia, nepasiekiama ir potencialiai pavojinga gyvūno forma, kad vestų individą į gilesnę konfrontaciją su pasąmone. Pastaba: jei ieškote išsamiausios Jungo lapės analizės, labai rekomenduoju paskaityti Marie-Louise von Franz knygą „Pasakų interpretacija“. Kaip pagrindinė Jungo bendradarbė, ji atliko „sunkią darbą“ analizuodama konkrečią gyvūnų simboliką, kurią Jungas tik trumpai palietė.  

Nors Karlas Gustavas Jungas neskyrė nė vienos knygos konkrečiai „lapėms“, kaip tai padarė tyrinėdamas „Šešėlį“ ar „Animą“, lapės visame jo ir jo artimiausių bendradarbių (pavyzdžiui, Marie-Louise von Franz) darbe pasirodo kaip pagrindinė „Apgaviko“ archetipo išraiška. Jungo mąstyme lapė retai kada yra tiesiog gyvūnas; ji yra „psichologema“ – mitinis simbolis, atspindintis specifinius žmogaus pasąmonės modelius.

1. Lapė kaip „instinktyvus sprendimas“

Pasakose, pavyzdžiui, „Auksinis paukštis“ (Brolių Grimų pasaka), lapė princui nuolat pasakoja, kaip tiksliai pasiekti sėkmę. Tačiau princas dažnai ignoruoja lapės patarimus, nes jo ego jie atrodo „nelogiški“ arba „amoralūs“.

K G. Jungo interpretacija: Lapė simbolizuoja „priešsąmoninę“ išmintį. Ji nesinaudoja žmogiška logika, o instinktu. Kai ego yra pernelyg nelankstus ar išdidus, pasirodo „lapė“, kad parodytų, jog išlikimui ir sėkmei reikia šiek tiek „žemos“ gudrybės.

2. Prašymas nukirsti galvą

Dažnas ir ryškus šių pasakų motyvas yra tas, kai kelionės pabaigoje lapė prašo herojaus nukirsti jai galvą ir kojas. Kai herojus nenoriai sutinka, lapė virsta žmogumi (dažnai tai yra princesės brolis arba dingęs karalius).

Jungo interpretacija: Tai simbolizuoja archetipo transcendenciją. „Gyvūno“ forma yra apvalkalas aukštesnei dvasinei sąmonei, kuri buvo „įstrigusi“ primityvioje psichikoje. „Nužudydamas“ lapę, herojus integruoja instinktyvią energiją į sąmoningą, žmogišką formą.

3. „Merkurijaus“ vedlys

Jungas dažnai siejo lapę su dievu Merkurijumi (Hermiu). Kaip ir Merkurijus, lapė yra „psichopompas“ – sielų vedlys.

Ribų peržengėja. Lapė gyvena urvuose (pogrindyje/pasąmonėje), bet medžioja virš žemės (sąmonės pasaulyje). Pasakose lapė yra vienintelis personažas, galintis judėti tarp karaliaus rūmų ir tamsaus, stebuklingo miško, nepasiklydamas.

Kitos lapės funkcijos ir vaidmenys:

„Auksinis paukštis“: lapė veikia kaip tikroji herojaus sėkmės „architektė“, simbolizuodama dvasios šešėlinę pusę, kuri iš tiesų yra naudinga.

Lapė ir arklys. Lapė, pasitelkdama sumanumą, padeda atstumtam arkliui susigrąžinti šeimininko palankumą, simbolizuodama, kaip „mažasis“ (lapė/sumanumas) gali išgelbėti „didįjį“ (arklį/fizinę energiją).

Caras sūnus ir lapė (rusų folkloras). Panašiai kaip ir „Auksiniame paukštyje“, lapė veikia kaip mentorius, kuris yra protingesnis už karališkąją šeimą, kuriai tarnauja.

Archetipo santrauka: pagal Jungo požiūrį, jei sapnuojate naudingą lapę arba susiduriate su ja mituose, psichika jums sako, kad reikia nustoti būti tokiu „principingu“ ir pradėti būti „sumaniu“. Tai rodo, kad sprendimas jūsų dabartinei problemai nebus rastas knygose ar įstatymuose, bet jūsų aštriausiuose, pirminiausiuose instinktuose.

Kokios gi lapės Indrės kūryboje? Ogi mistiškos lapės. Išmintingos lapės. Ekspresyvios lapės. Svajingai nusiteikę lapės. Sapniškos lapės. Magiškos lapės.

Ir kokia lapių simbolika? Ji tikrai nevienareikšmiška.

Labai įdomus paveikslas „Su pavasario lygiadieniu“. Tai – iliustracija –  tapybos darbas „Dainuojančios lapės“ (60 x 80 cm, aliejiniai dažai ant drobės).

Indrė Gražulevičiūtė-Vileniškė. Dainuojančios lapės 

Dažname paveiksle pasitaiko moters ir lapės, žvelgiančios į ją, motyvas (paveikslas „Susitikimas su savimi“, 40 x 40 cm, mišri technika ant drobės, 2026 m.). Susidaro įspūdis, kad autorė tapatinasi su lapės įvaizdžiu / simboliu. Viename iš paveikslų lapė įkomponuota moteriškos būtybės galvoje, nelyg smegenyse – šiuo atveju lapė – ypatingos išminties ir žinių simbolis.

Štai viename eskiziškame paveiksle lapė vaizduojama tikrai neįprastai – nelyg skrendanti, nelyg virstanti paukščiu.

Kaip suprantu, Indrę dar traukia ir žavi ne tik daugiaprasmė įvairialypė lapių simbolika, bet ir jų ryškus oranžinis kailio koloritas. Bet įdomiausia, kad Indrė sukūrė ir tamsaus mėlyno kolorito lapių. Jos šiuo atveju turi mistiškumo aureolę. Ypač savita ir įdomi mėlynatonė lapė su mėlynų 50 akių, kurios įkomponuotos jos kailyje.

Ypač svajingai atrodo žydra snaudžianti lapė.

Nors dominuoja figūriniai motyvai su lapių vaizdiniu, bet pasitaiko ir vienas kitas abstraktus paveikslas, pvz., vasario 23-iosios darbas lapių tema: „Miško meditacija“ (80 x 60 cm, aliejiniai dažai ant drobės, 2022 m.).

2024 m. spalio mėn. Kauno technologijos universiteto miestelio bibliotekoje (Studentų g. 48) atidaryta KTU docentės, tyrėjos ir menininkės Indrės Gražulevičiūtės-Vileniškės paroda „Lapių džiaugsmai mieste: pasaka tarpukario modernizmo fone“.

Parodoje buvo eksponuojama 10 dirbtinio intelekto (DI) pagalba sukurtų kompozicijų su lapėmis – įdomu, jos – lapės – spalvotos, o Kauno modernistiniai pastatai – juodai balti, eskiziški. Šios kompozicijos itin žaidybiškos, estetiškai patrauklios.

Įdomu, kaip toms miesto lapėms (angl. Urban foxes) sekėsi / sekasi įsikurti mieste. Pasirodo, kad dalis jų – net tapo architektėmis, ėmė braižyti dangoraižius.

Įdomu ir tai, kad kai kuriuose Europos ir ne tik didmiesčiuose (pvz., Londone) – lapės – neatskiriama urbanistinio peizažo dalis. Jos nėra baikščios ir jų visur galima sutikti, ypač šalia šiukšlių konteinerių. Kai kam tos miesto lapės kelia susižavėjimą, o kitiems – pasidygėjimą.

Bet negalima atmesti minties, kad lapės – savotiškos gudrumo, estetikos, grožio reprezentuotojos. Beje, keliuose šioje parodoje eksponuojamuose DI pagalba sukurtuose lapių paveiksluose lapės pristatomos ir kaip menininkės, tapytojos – jų letenėlėse – teptukai.

Tad Indrės pamėgtas kūrybos motyvas – lapės – skleidžiasi nelyg vaivorykštė visomis spalvomis ir įvairiausiomis prasmėmis. Netgi susidaro įspūdis, kad lapės įvaizdis gali būti traktuojamas kaip universalus simbolis, perteikiantis visas būties spalvas. Lapės – įvairių erdvių – ir kaimo, ir miesto – reprezentuotojos. Jos vienu metu gali būti ir ugniaspalvės (ryški žaižaruojanti oranžinė), ir gelminės (tamsiai mėlyna spalva).