Slibinas ir jo svajonės

Turėjo Slibinas tokią labai jam mielą svajonę.

Ne, ne taip juk pasakos pradedamos. O kur „gyveno kartą“?

Bet juk gyveno tas Slibinas. Gal kartą, o gal ir dar buvo kada gyvenęs, kas jį žino.

Bet geriau apie svajonę. Jis nenorėjo būti vadinamas Smaku, Smaugliu, Smogu ir Drakonu, juolab Pabaisa ir kitais negražiais žodžiais. Jo vardas buvo Slibinas.

Visgi nemandagūs ir pusiau mandagūs prašalaičiai (kartais net kaimynai) jį visaip taip išvadindavo.

Slibinas tykiais, mintis vėsinančiais žiemos vakarais savo namelyje kūrė strategiją. Tiesa, čia reiktų stabtelti ir trumpai pasakyti: tai buvo visiškai paprastas slibiniškas namelis, kitaip tariant, niekuo neišsiskiriantis iš kitų. Bet Slibinui jis patiko. Ir daugiau nėra ko čia pasakoti, dar paskui ir adreso užsigeisit. Negaliu sakyt. Nemėgsta jis draugijos. Vienas liūdi, vienas linksminasi, vienas žvelgia į žvaigždes pro nedidelius langelius arba užsiropštęs ant žalia veja užsodinto stogo.

Taigi, strategiją jis kūrė. Ji nebuvo labai paprasta, nors kai Slibinas ją garsiai lyg eilėraštį sau padeklamuodavo, atrodydavo, kad viskas pavyks, ir pavasaris galiausiai ateis.

Slibinas, kad sulauktų pavasario, turėdavo pats to užsinorėti, štai kur visa bėda. Jis ne koks Žaltys, kurį budindavo visokie raganiai, dar ir pienu pavaišindavo.

Slibinui reikėjo sugebėti suvokti, kad nėra jokio namo, jokios vienatvės, jokių žvaigždžių. Ir jo – Slibino – tiesiog nėra.

Klausti norite, - o kas tada yra?

To Slibinas nežinojo.

Bet jis turėjo svajonę, kad vieną dieną jam tai atskleistų žmogus, tiksliau, moteris. Buvo ją sapnavęs, o gal tiesiog įsivaizdavęs: tokios lakios vaizduotės visame Miške niekas neturėjo. O sapnai Miške – ne juokas. Pildydavosi, kas baisiausia.

Vieną dieną strategijos eilinę versiją bekuriantis Slibinas užsnūdo. Ir nutiko tai, kas turbūt turėjo nutikti:: ėmė, ir iš nežinia kur pasirodė ta jo pirmoji svajonė.

Pasisveikino. Maloniai ir tykiai. Bet Slibinas nemokėjo bendrauti su svajonėm. Niekas nemokė. O ir kažin ar būtų pats mokęsis.

Bet kažką reikėjo atsakyti.

• Esu Slibinas, - ramiai tarė jis.

Širdyje pasidarė ramiau. Jiedu nuėjo arbatos.

2023 03 22