... ir sename žemėlapyje užkasime kelio duobes,,,

SVAJONĖ

ties stogo kraštu
iki nulio sutrumpinę žingsnį
prisimisime ežerus apdainuotus kirų
magišku gestu nuspalvinę senamiestį migla
iškelsime kaminų bures
ir skrisime į mėnulio jūras

KELIONĖ

subrandinti vyno statinėse apsunkę nuo klevo drožlių
mėnulio jūrose mojuosime signalinėmis vėliavėlėmis
išbridę iš avietynų stebėsime kaip į žvaigždes krenta alkanos uogos
užgesinę žydinčias liepas kvėpuosime šaltu medumi
pakaks dirvonų sapnams besiskverbiantiems pro delnų odą
pakartoti ne vieną kartą ties upės posūkiu ieškosime trumpo tako
<>
jau balos transliuoja varlių eiles ir ragina pailgą dangų sapnuoti košmarus
pakaks vilčių ataugti kelmais pažymėtais apvaliais loterijų skaičiais
kelionė tik akimirka
neiškastos duobės šešėlis
atviras horizontas
vartai

KARANTINAS

ant stalo degtukų dėžutė
musės sarkofagas
šalia butelis sklidinas bespalvio skysčio
eleksyras pasidžiaugti spalvota televizija
svaigia radijo banga

SPRENDIMAS

ilgėja kelias iki namų
kiekvienas rato apsisukimas
paverčia automobilį laikrodžiu
numestu ant šaligatvio
įstrigę gatvėje
parkuojame žvilgsnį į save
kad nereikėtų lipti ant stogo

SPRENDIMAS 2

sustosime ties aklavietės bedugne
ir sename žemėlapyje užkasime kelio duobes
negelbės bevalis šuolis
nes ties bala išseko saldainių atsargos
ir šokoladinės varnos nugriovė
dūmus taupančius kaminus
prislėgti betono aranžuosime geometrines dainas
ir kai pabos tapyti skardinius troleibusus
apsvaigę nuo elektros ieškosime stiklinių dangoraižių
colinių liniuočių ir šviesių kastuvų

NE PAUKŠČIAI

varnos
vėjo akrobatės nugriovė kaminus
dirvonais pavirto stogai
tik dūmai beviltiškai į dangų
tiesė liepsnojančias rankas
ir jei pasnigs
nepasiekę skaidrių langų
debesų snaigės
atras tik balų duobes

Vilnius, 2020 m.