Mintys

MĮSLĖ

Ligoninėje mane sustabdė uždarytos durys . Kas už jų ? Laisvė , ar geležinė lova ? Ar šios durys tai vartai į dienos šviesą , į Dievo karalystę , ar į izoliatorių dvikojui primatui ?

Išvysime tai , kuo tikime .

KALBĖTI IŠMOKSTAME TIK KALBĖDAMI

Kas jis ? Herojus , ar niekšas ? Pasaulio Istorija glumina . Vieno ir to paties prieštaringi vertinimai tiesiog bado akis. Didvyriai perkrikštijami išdavikais , ir atvirkščiai . Satyriko Džonatano Svifto žodžiais tariant , vyksta amžinas karas dėl to kurį kiaušinio galą (drūtgalį ar smaigalį) tiesą mylintis žmogus turi pramušti sėdęs prie pietų stalo. Vardan tokios tiesos nepaliauja lietis kraujas .
Vienas protingas žmogus kartą atsiduso :

"Principų žinojimas atstoja kai kurių faktų nežinojimą" .

Jei tampame laisvi nuo vergystės "akivaizdžių faktų" logikai , tai Istorijos paveikslo šviesoje mūsų "čia ir dabar" kelias tampa kur kas aiškesnis . Okulistai koreguoja mūsų regą , bet matome tik tiek ir tik tai, ką suprantame , tik tai žmogų tedomina.

PASLAPTIS

Jei pasakyčiau , kad archeologai atrado Šumerų karaliaus Gilgamešo rūmus , o mano nuotraukoje jūs matote šių didingų statinių griūvėsių fragmentą , tai prašymai pasidalinti "unikaliu kadru" pasipiltų kaip iš gausybės rago , bet jei fotografijoje atpažintumėte sieną kitoje savo gatvės pusėje , tai tada , nors nuotrauka ir liktų ta pati , bet jos vertinimas būtų jau visai kitoks .
Taigi,  kas lemia mūsų sprendimus ? Ar grožio tiesa trykštanti  iš vaizdų , kuriuos matome, ar  žodžiai , kuriais nusakome tai, ką regime ? Kuo gi mes džiaugiamės ?

Sugipsuoto Drugelio nuomone , Grožis slypi žmogaus požiūryje į gyvenimą .

MIŠKAS LEIPSTA JUOKAIS

Bažnyčių bokštai kyla aukštyn į dangų,
nes Jėzus nuvedė mokinius žemyn
nuo aukšto Atsimainymo kalno .
Senoliai dėkojo Dievui ,
o mūsų politikai įrodinėja ,
beraščiai žmonės garbino akmenį .
Miškas leipsta juokais

VISAPUSIŠKA APSAUGA

elektros saugikliai saugo
lygintuvą nuo perkaitimo,
o pasakų knygos globoja
nuo informacijos pertekliaus .

TYLOS ŽYDĖJIMAS

Raunu lauk sentimentus,
atmintis glosto gėlytę,
ir virsta kopėčios atremtos į knygų spintą.
Grožis atsiskleidžia mūsų požiūryje.

NEPRISPJAUDYKIME Į MEILĖS ŠULINĮ

Jūs prašote ir negaunate , nes negerai prašote - tik savo įnoriams patenkinti , - Jokūbo 4:3

Keisti Biblijos žodžiai. Kas gi tas ĮNORIS ? Žodynas aiškina “įnoris” tai - įgeidis, geidalas , kaprizas – pateikia daugybę sinonimų . Keli jų kiek suglumino . Žodyno požiūriu "vaizduotė" , "fantazija" taip pat yra "įnoris". O tai reiškia , kad visos mano tapybos darbų parodos , visas mano gyvenimas , tebuvo mano "įnorio" tenkinimas.
Nejau Menas tai tik menininkų užgaidos ? Nejau visos gražios kalbos apie kokią tai kultūrą tėra tik "akių dūmimas" ?
Susimąsčiau , kuo gi mano paveikslai ir juose išsakytos svajonės galėtų būti naudingi jums ?
Vienas mėgstate geltoną , kitam patinka raudona spalva . Kodėl jūs turėtumėte  žavėtis manąja mėlyna ?
Akivaizdu : "skonis ne brolis" , o aiškinimas  kokios tai kultūros skirtumu – akių dūmimas , geriausiu atveju.  

"Jūs prašote ir negaunate , nes negerai prašote - tik savo įnoriams patenkinti"

... - net ir prašydami ko tai kitiems , iš esmės  mes prašome sau . Kitaip sakant , Šventas Raštas smerkia visus žmones .
Tokia išvada būtų logiška , o todėl ji ypač pavojinga , nes įsikarščiavę dėl savo Dievo Žodžio nesupratimo mes galime netyčiom prispjaudyti į meilės šulinį .
Būtina teisingai suprasti žodžio "sau" dvilypumą .

Tiesa atsiskleidžia savęs suvokimo procese , ir tada viskas pakinta. Matant šviesą nyksta ribos tarp "aš" ir "tu" , ir viskas tampa “mes” ir “mūsų” .
Viskas priklauso nuo mūsų požiūrio į savąjį "aš" .
Jame  žmogaus savanaudiškumas gali tapti meile , bet gali nereiškia,  kad taip jau ir yra .
Kol kas egzistuoja senojo žmogaus "aš", ir Dievo naujojo kūrinio Jėzuje Kristuje "aš".
Šių dviejų "aš" požiūriai į save ir į pasaulį yra diametraliai priešingi . Skirtingi ir jų poreikiai bei interesai. Todėl ir prašymas sau apima labai skirtingus dalykus ir yra skirtingai įvertinamas.

Pažvelkime į tokį žavų , visų mūsų mėgstamą drugelį,  o juk jis dar taip nesenai ropojo atgrasiu juodu vikšru . Taigi , būkime tokie , kurie prašo ir viską gauna .

SAVĘS SUVOKIMAS

"... kiekviena akimirka vertinama tik tiek, kiek žmogaus "aš" buvo ja suinteresuotas" ,- rašo Konkordija Antarova , o Sugipsuotas Drugelis jos žodžių šviesoje pažvelgė į savo paveikslus  , kuriais dalijasi su jumis .