Pradžia / Radikaliai
 

„Vilnius-Tokijas; nepažįstamosios portretas“

Isao Tomoda – dailininkas iš Tokijo. Pernai metų vasarą jis lankėsi Lietuvoje, Tarptautiniame meno festivalyje ANIMA MUNDI. Manau, nė vienas, matęs šio dailininko darbus, neliko jiems abejingas. Isao darbų pagrindinė tema – moters portretas. Jo darbams būdingas psichologiškumas bei kontrastingi charakteriai, nors ilgainiui jie pradeda panašėti ir jungtis, tarsi atmesdami konkretaus žmogaus psichologiškumą, jie tarsi įtraukia žiūrovą į neprilygstamą žaidimą. Daugelis moterų šiuose darbuose pradeda atpažinti save, tarytum susitapatina, suvokdamos tai, kas yra labai asmeniška, bet kartu labai visuotina, bendra, kiekvienam prieinama, suvokiama ir išgyvenama sava kalba. Fiksuojamuose veiduose kartu tarsi išsirutulioja įvairūs visuomenės aspektai. Menininko portretai, kaip jis pats įvardija, – tai susitikimai su nepažįstamaisiais, kurie kūrybos akimirką jam tampa labai svarbūs ir artimi. Trapūs ir prisotinti efemeriškumo metaforų susitikimų ženklai, tampantys gyva erdve, kurioje atsiveria nuolatinis vyksmas, neišbaigtumas, neišsakymas, vieno būvio virsmas kitu, nuolatinė intriga ir dinamika.

Zita Vilutytė
2015 m. Balandžio 02 d., 19:05
Skaityta: 210 k.
„Vilnius-Tokijas; nepažįstamosios portretas“

Prisistatykite Lietuvos skaitytojams. Kas jus atvedė į meno pasaulį?

Aš gimiau ir užaugau Japonijos pietuose. Čia praleidau vaikystę ir gyvenau iki tol, kol išvykau mokytis auštojoje mokykloje. Pasibaigęs antras Pasaulinis karas Japonijoje daug ką iš esmės pakeitė šalies vystymesi. Mano vaikystės Japonija buvo paženklinta karo, nuniokota ir nusiaubta. Po karo pradėjo atsigauti pramonė. O gauti darbą susijusį su menu buvo neįmanoma, todėl teko užsiimti reklamos dizainu. Aš studijavau grafiką, o vėliau vaizduojamąjį meną. Iš pradžių kūriau komercinį meną, dirbau dizaineriu Japonijos automobilių gamintojams. Buvo leidžiamas automobilių produkcijos katalogas, aš kūriau jo dizainą. Sukūriau virš 200 žurnalų. Tuo pat metu aš kūriau iliustracijas grožinei literatūrai. Vieną kartą nutariau palikti komercinį meną ir pasukau visai kita kryptimi. Būdamas 25-erių savo gyvenime sutikau vieną įžymų Japonijos rašytoją, kuris man pasakė: „Tu turi susirasti tokį darbą, kuris tau bus mielas ir kurį galėsi dirbti visą gyvenimą!“ Būdamas 27-erių aš išsilaisvinau iš komercinio  meno ir tapau laisvu menininku. O kai sukako 30, aš išvykau į JAV ir Niujorke pradėjau studijuoti vaizduojamąjį meną.

Iš kur jūs semiatės įkvėpimo?

Visa, ką išreiškiu vaizdais, ateina iš kasdieninių emocijų - regėjimų ir girdėjimų, kurie supa mane kiekvieną akimirką. Grožis gimsta iš egzistencijos, kuri ir akumuliuoja kūrybinę jėgą manyje. Man patinka atsitiktiniai susitikimai gyvenime. Tuo momentu šie žmonės man tampa nebeatsitiktiniais, o mano kūrybos dalimi.

„Jie mano, kad esu beprotis, nes niekada neparduosiu savo dienų už auksą. Aš manau, kad jie yra bepročiai, manydami, kad mano dienos turi kainą.“ (Kh. Gibran) Ką jūs manote apie kūrybos kainą? Ar šis procesas turi kainą?Kartais žiūrovas ar mokovas neturi net supratimo, kokiomis  sąlygomis gimė kūrybos darbas. Ar įmanoma įvertinti kūrybą?

Taip, šiuolaikinis menas neatsiejamas nuo ekonomikos ir komercijos. Čia veikia, taip vadinami meno komercijos operatoriai. Jie sukuria klientą ir jam dirba. Tačiau dėka interneto, šie meno operatoriai tampa mažiau paklausūs, nes meną galima įsigyti tiesiogiai iš kūrėjo. Tiesa, dar egzistuoja aukcionai, kurie visada traukia viso pasaulio dėmesį, nes sukuria įvertinto meno iliuziją. Tas įvertintas menas ne visada yra tiesa. Kartais užtenka, kad tą įvertinimą pateiktų gerai žinomas žmogus. Čia nusprendžia vardas, tiesos tame gali ir nebūti. Manau vertinti ir spręsti turi kiekvienas individualiai, pasitikėti tuo, ką sako kiti, yra primityvu. Bet svarbiausia pačiam menininkui objektyviai vertinti savo darbus.

Sakėte, kad jūsų kūryboje prasideda naujas kūrybos etapas. Kas įkvėpė jus šiems naujiems dalykams?

Visa, kas vyksta dabar mano gyvenime duoda naują pojūtį. Kartais ištartas žodis kažkokiame susitikime ar vakarėlyje pokalbio metu, kartais tiesiog gatvėje sutiktas poetas, viskas yra visuma ir viskas duoda postūmį kūrybai.

Gyvenate megapolyje. Tokijas didžiulis miestas. Ką jūs manote apie šiuolaikinio meno judėjimą šiame mieste? Kaip menininkas jame randa savo vietą? Kaip gali išreikšti save ir savo idėjas?

Menas labai glaudžiai susijęs su visu šalies judėjimu. Apie 70-uosius, 80-uosius Japonijoje gimė labai daug stiprių ir energingų menininkų. Todėl dabar aš nematau sąstingio, viską parodys ateitis.

Jūs esate žiuri narys Tarptautiniame meno projekte ANIMA MUNDI. Ką tai jums reiškia?

Lietuva ir Japonija yra tokios tolimos šalys geografine prasme. O bet kokia kūrybinė patirtis bet kuriam menininkui yra neįkainojamas turtas. Tas menininkų ratas, su kuriuo susidūriau dirbdamas šį darbą tapo mano neįkainojamo turto dalimi. Ir tai labai įtakoja mano ateitį ir mano kūrybą.

Pernai jūs lankėtės Lietuvoje. Kokį įspūdį jums paliko mūsų šalis?

Miestų žmonės, gyvenantys čia, tarsi kuria šalies atmosferą. Tai ramių žmonių šalis. Aš giliai jaučiau Lietuvos kultūrą ir istoriją. Japonija taip pat yra maža šalis, kaip ir Lietuva. Būdamas čia jaučiau būtent tą mažos šalies komfortą. Tiesa, girdėjau, kad Lietuva rengiasi dar vienos naujos atominės elektrinės statybai. Dėl Dievo! Nedarykite to! Saugokit savo nuostabius mažus miestus ir miestelius ramybėje ir neterškite aplinkos.

Ką norėtumėte pabaigai pasakyti skaitytojams?

Menas atspindi žmonijos psichologiją. Jis tarsi dirba tam, kad atskleistų žmogaus prigimties esmę. Tik giliai suvokdamas žmogų gali jį gerbti. Žmogus niekada nepateisns karo ir žudymo, jei suvoks savo esmę.

Ačiū jums už pokalbį ir iki naujų susitikimų.

Komentarai