Aitvaras

Ir nuojauta buvo neklystamai teisi. Dravenis išgirdo pabaisos kriokimą. Nesustodamas prabėgo Guru Guru, kurį vijosi Galiganto kiemterjeras Mopasanas. Mišrūnas buvo pasiutęs, nebuvo jokių abejonių - iš nasrų sruvo putos. Negalima delsti nė sekundės. Dravenis mikliai iš vidinės džinsinio švarko kišenės išsitraukė koltą ir trim šūviais patiesė siaubūną.

Į egzekucijos vietą nedelsiant atskubėjo Galigantas kartu su dama. Mergina aiškiai buvo užsienietė, todėl didžiai pasipiktinusi, trinktelėjo dailiu rankinuku į Dravenio nugarą – nepagailėjo nei modernaus dizaino, nei krokodilo odos.

– Niekše, – sušuko referentas, – tu nužudei Gi de Mopasaną! 

– Henri René Albert Guy de Maupassant! – pasipiktino dama.

– Dravenis nušovė pasiutusį šunį, – atkirto Guru Guru.

Išgirdęs šūvius, pasirodė policijos patrulis. Dravenį areštavo. Guru Guru bandė prieštarauti, bet Galigantas buvo nenugalimas, nes priklausė JIEMS. Policija rekomendavo surasti gerą advokatą. Jau kitą rytą visų dienraščių pirmi puslapiai puikavosi sensacingomis antraštėmis: „Sužvėrėjęs poetas nušovė Mopasaną“. Straipsnio pradžioje (beveik iki vidurio) buvo aptariamas Dravenio nelegalus talentas ir ginklas. Aiškinta, kad grįžęs iš Ulsterio poetas Lietuvoje ruošia ulsterizaciją – kruviną monarchistinį perversmą, kad tris dienas vėluoja sumokėti kambario nuomą savininkui Arvydui, kuris bastosi kažkur Labanoro girioje, kad negeria alkoholio – tik arbatą, atsargiai užsimenama, kad jis galbūt smurtauja, skriaudžia savo draugę ir sugyventinę Giedrę, kad mėgsta nevirtas, nekeptas, nesūdytas, nemarinuotas raudonas musmirių kepures, kad domisi ne tik Artimųjų, bet Tolimųjų Rytų filosofija (o siaube!), kad praktikuoja dar neuždraustą meditaciją, klauso progresyvųjį britų roką ir pan. Didžiulės publikacijos pabaigoje buvo kukliai užsimenama, kad Mopasanas – tai referento Galiganto šuo, ir kad šioje baisioje istorijoje dar neišaiškinta galimai nusikalstama Dravenio sėbro Guru Guru veikla, apgailestaujama, kad jis nusikaltimo vietoje nebuvo areštuotas.

Dravenis buvo teisiamas viešai ir iškilmingai. Spauda apgailestavo, kad panaikinta mirties bausmė. Kalėjimas iki gyvos galvos žiniasklaidai atrodė neleistinai švelni bausmė. Kaip vargšas poetas išdrįso nušauti JŲ (t.y. elito) šunį? Nuosprendis turi būti žiaurus, pamokantis, skatinantis visus, gaunančius MMA, būti klusniems ir nuolankiems.

Teisme minios žmonių, TV, spauda... Bet visuomenę sukrėtė netikėtas proceso posūkis. Dravenį gynė keistas ir neįprastai galingas advokatas Aitvaras, kurios nepažinojo nė vienas jurisprudencijos atstovas. Gynėjo pavardė buvo neįprasta, dvelkianti giriomis, mišku, paslaptimi... Taigi advokatas Aitvaras teismui pateikė neginčitinus įrodymus: Dravenio ginklas buvo legalus (licenzija, originalas), o šuo buvo tikrai pasiutęs (gydytojų komisijos ekspertizės duomenys) ir kėlė didžiulį pavojų visuomenei. Dravenis pavartojo ginklą blaivus ir gindamas filosofą Guru Guru.

Draveniui buvo panaikinti visi kaltinimai, efektingai ir teatrališkai nuimti antrankiai, iškilmingai grąžintas ginklas (kartu su šoviniais) ir pateiktas tik vienas klausimas. Ši garbė buvo suteikta populiariausio TV kanalo populiariausiam žurnalistui:

– Draveni, ar jūs turite svajonę?

– Taip, – kukliai atsakė poetas, – aš noriu išgerti stiklą Narzano, didvyrių gėrimo, geriausio kalnų mineralinio vandens.

Deja, Narzano nepavyko gauti. Žurnalistas pažadėjo atsiųsti visą dėžę. Guru Guru nekreipdamas jokio dėmesio į butaforinį, tariamą Dravenio triumfą, pavijo paslaptingąjį advokatą.

– Atleiskite, kas Jūs toks? – be užuolankų paklausė Guru Guru.

– O kaip jūs manote?

Lietuvių mitologijos žinovas, Guru Guru sudrebėjo:

– Nejaugi...

– Taip, taip aš esu Aitvaras, tikras, autentiškas, lietuviškas, baltiškas ir mano galybė yra didžiulė...

Guru Guru pagarbiai nusilenkė.

Vilnius, 2014 m.