Išskirtiniai interviu su legendiniais muzikantais. Nr. 29. „NekKralai“ (video)

Faktai pagal feisbuko paskyrą (https://www.facebook.com/nekkralai/info?tab=page_info):

Grupės nariai:

Simas (viena gitara, menedžeris)

Gytis (spiegiantis bosas)

Simonas (būgnai, šposai apie antrą galą)

Ex-nariai

Lukas (kita gitara, filosofija) (dabar jau tik moralinė parama iš užsienio)

Rimvydas (bačkos ir aštrūs komentarai) (Dabar jau tik moralinė parama iš Kinijos)

Kartą Simas Gyčiui davė bosą ir sako „mokykis, rupūže!“, ir rupūžė ėmė mokytis. Po 10 dienų buvo pakviestas gitariūga Lukas, ir Simui sėdus prie barabanų trijulė pradėjo grot visokį šūdą. Kažkur po gero pusmečio, dėl neaiškių priežasčių (matyt momentinio proto sutrikimo), prie jų sutiko prisidėti jaunas ir perspektyvus būgnininkas nuo Vilkijos krašto Rimvydas, o Simas ėmė valdyti šešiastygę. Kiek pagrojus Lukas išp...ino angliškų dalykų daryt. Nepasimetė kentai NekKralai ir toliau sau trise birbino. Dar kiek pagrojus ir dukart debiutavus Kaune, buvo apsistota šio miesto požemiuose. Matyt požeminiai vandenys ir nuplovė tuometinį būgnininką ir grupės likimas pakibo ant trumpo gaktos plauko. Tačiau greitai atsirado išgelbėtojas Simonas, grojantis būgnais visose Kauno grupėse. Prisijungus jam, NekKralai peršlifuoja senus gabalus, kuria naujus ir vis tamsėja ir brutalėja. Kas gausis - pamatysim ateinančiuose koncertuose.

Nuorodos:

https://www.youtube.com/channel/UCkl3CjmtI3YUdk4HNA0Oq6A

https://nekkralai.bandcamp.com/releases

https://www.facebook.com/nekkralai

Interviu (2014 12 05):

Vardas, pavardė, gimimo metai ir vieta.

Gytis, grupės NekKralai bosistas/vokalistas, pavardė ir gimimo metai yra saugoma komercinė informacija, gimimo vieta – Seredžius, Jurbarko raj.

Simonas, grupės NekKralai gitaristas, Nepriklausomybės atgavimo metų gimimo, Seredžius, Jurbarko raj.

Simonas, bimbačius, 1324+666, Jūros vaiks (Klaipėda).

Susipažinimas su muzika.

Gytis. Gimiau ir augau kaime, tad daugiausiai muziką tekdavo girdėti pas draugus, kurie iš kažkur gavę ar įsirašę tos muzikos būdavo į kasetes iš radijo. Tai pradžioj neišvengiamai teko klausytis popsų, nes tiesiog nežinojau, kad buvo dar kažko. Tiesa, atsimenu, vienas dėdė kažkada buvo atsivežęs „The Sex Pistols“ kasetę, bet jos taip ir nepaklausiau, nes tada daug įdomiau už dainas buvo viršelis, ir kur čia tas seksas. Vėliau kaime įvedė internetą, smalsumas padidėjo, pradėjau klausytis įvairesnių stilių, tarp kūrių buvo ir pirmos roko dainos, ir net klasikinė muzika, kas kitų atžvilgiu buvo labai lieva. Bet, šiaip ar taip, pradžia buvo maždaug tokia.

Simonas (gitara). Kadangi abu su Gyčiu esame kilę iš to pačio miestelio, ir priklausėme tai pačiai „šaikai“, viskuo, ką rasdavome, dalindavomės tarpusavyje. Vėliau atsiskyrėme nuo kitų, nes mums pradėjo rūpėti muzika, ir jei konkrečiau – rokas/metalas.

Simonas (būgnai). Priklausomai, kokią muziką turit omenyje. Jei apskritai, tai pirmąkart išgirdau muziką mamos pilve. O su sunkiąja muzika supažindino geras mano draugas gal apie 2005 m., tada pirmąkart išgirdau Cradle Of Filth 2000 m. albumo „Midian“ dainą Cthulhu Dawn, man tada tai atrodė nesveikai kietai. Taip ir įsitraukiau į įvairios sunkiosios muziko klausymą.

Pirmosios grupės, kuriose teko groti/jas sukurti. Pirmi sukurti kūriniai.

Gytis. NekKralai yra mano pirmoji grupė. Ją sukūrėm kartu su Simu ir tuometiniu gitaristu Luku. Pradžioj grojom tik koverius, ir tuos pačius nelabai vykusius, nes groti nelabai mokėjome. Vėliau nusprendėm kurt savus gabalus, ir ten kaip ir buvau pagrindinis dainų kūrėjas. Daina „Varnas“ buvo pirma daina, kurią sukūrus ir pradėjus groti pajutau, kad „taip, noriu, kad NekKralai eitų į šitą pusę“. Iki šiol ji man yra viena mėgstamiausių mano kurtų dainų. Vėliau kitų grupės narių indėlis vis didėjo, tad visur, kur tenka įrašyti dainos kūrėjus, įvardinam, kad dainos kūrėjai – grupės NekKralai nariai, nesismulkinam, kas ką sukūrė.

Tiesa, vėliau atsirado undergroundinis improvizuoto metalrolo projektas Li’Ve, kuriame dar groja mūsų gitaristas Simas ir mūsų draugelis Aivaras. Ten gabalų kūrimas ir įrašinėjimas vyksta juos pirmąkart grojant, tad visai kitoks kūrimo principas, negu su NekKralais.

NekKralai gimė 2009 m., Li’Ve egzistuoja nuo 2010 m. iki begalybės, o S.M.W.L. (eksperimentinis solo projektas) nuo 2012 m., vis prisėdant iki kol atsibos. Kartais epizodiškai paeksperimentuoju su kūryba, laviruodamas nuo seno vokiško techno iki country, blues ir kitokių dalykų, bet pagrindinės grupės ir eksperimentinės kūrybos nemaišau.

Simonas (gitara). Pirmą grupę įkūrėme mokykloje su keliais pažįstamais, vadinomės InFatality (2008–2009). Nieko doro iš to neišėjo ir kitiems nariams anksčiau baigus mokyklą grupė paprasčiausiai iširo. Tada susirinkęs „šmutkes“ parsivežiau jas namo, ir Seredžiuje su Gyčiu įkūrėme NekKralus.

Simonas (būgnai). Pirmąją grupę įkūrėme 2007 m. su keliais draugais, ji veikė iki 2008 m. Vadinomės Volosaki (neva volosatai). Sukūrėm dainą Mental problems, ir iki dabar Klaipėdoj žinomą Kūrva. O pirma rimtesnė grupė susiformavo 2009 m. vasarį, kai atsikrausčiau studijuoti į Kauną. Tada mane susirado mano draugas Jonas ir įkūrėme death metal grupę Crypts Of Despair (https://www.facebook.com/cryptsofdespair). Ji groja iki šiol. Nuo 2012 m. groju ir grupėje Sutemon (http://www.sutemon.lt), nuo 2013 m. – Xess (https://www.facebook.com/xess.lt, http://xess.bandcamp.com).

Mėgstu pasigroti ir vienas.

Kokiuose įrašuose dalyvavote?

Gytis:

NekKralai – savadarbis DEMO 2013;

NekKralai – Kliudžiau EP 2014;

Li’Ve – 8 audio albumai, 1 DVD (toliau nesismulkinsiu, nes sprandą nusilaušiu).

Simonas (gitara):

Žr. Gyčio atsakymą. Dar buvo keletas įrašytų InFatality dainų, bet nieko verto dėmesio.

Simonas (būgnai):

Crypts Of Despair – Monuments of fear 2011;

Nekkralai - Kliudžiau EP 2014;

Sutemon – Prakeikti (Singlas) 2014;

Kokiuose žymesniuose, įdomesniuose koncertuose, festivaliuose dalyvavote?

Gytis/Simonas(gitara). Daubos Griaucmas 2012 ir 2014 metais; du Night of the Universe renginiai Rygoje ir Vilniuje 2014 m., God is dead party 2014 m.; Kauno dienų rock scena 2014 m.; Black [metal] mass 2013 m., Mes dar gyvi Panevėžyje 2014 m.; Dark Ravage dešimtmetis Kaune 2014 m. Buvo ir daugiau, bet nebeatsimenu.

Būgnininkui Simonui įsimintiniausi: Crypts of despair grojimas Kilkim Žaibu 2013 ir Giedfest 2012, Xess pasirodymas apšildant Moonspell 2013 m., Sutemon koncertas festivalyje Skersvėjis 2013, Nekkralai grojimas Black [Metal] Mass 2013.

Pagrindinės įtakos – nuo muzikos iki bet ko.

Gytis. Viskas, tiek muzikoj, tiek gyvenime, man pasikeitė, kai sužinojau, kas toks ir kuo užsiima ponas Lemmy Kilmister (Motörhead). Kokią tiksliai jis man padarė įtaką, negalėčiau pasakyt, tiesiog gal tiek kurdamas, tiek atliekdamas kūrinius labiau pradėjau galvoti, kaip padaryti, kad patiktų man pačiam, o ne kitiems. Nes tada tas nuoširdumas pasijaučia ir pačioje kūryboje.

Kūrybai visgi daugiau turbūt įkvėpimo semiuosi ne iš grupių ar atlikėjų, bet iš savo vaikystės, augimo ir (iš)gyvenimo kaime. Tad dabar didžiausią įtaką daro tokios TV laidos kaip Farai, TV pagalba, 24 valandos... Ir ta nuotaika, kurią sukuria XXL, Bambatrynio ir panaši nesąmoninga muzika. Nes tai tiesiog... beprotybė.

Nežinau ar labiausiai vertinami, bet būtina paminėti Darkthrone. Jų muzika tiek pat tamsi, kiek ir maištinga, pankiška, ką iš dalies ir patys norime daryti. Įkvėpimo labiausiai semiuosi iš įvairių muzikantų, galima paminėti ir senuosius pankus Ramones, The Sex Pistols, žinoma, GG Allin, iš metalo pusės, be abejo, Motörhead, Mayhem, Burzum, iš maišytų – Tragedy, Wolfbrigade.

Iš Lietuvos labiausiai vertinama grupė yra NekKralai, nes savo vaiką visad vertinsi labiau nei svetimą. Iš grupių, kuriomis žaviuosi, galima paminėti Luctus, Nahash, Argharus, Dissimulation.

Simonas (gitara). Nusistovėjus muzikiniam skoniui ir atradus tokias grupes kaip Darkthrone, Motörhead, The Exploited, Burzum ir t.t., buvo bandoma kurti kažką panašaus, bet neužsirakinus vien metalo stalčiuj. Bandėm atrasti naujų sąskambių, naujų spalvų savo muzikoj, tai stengiamės daryti ir dabar.

Daugumoj mūsų požiūris su Gyčiu sutampa, dar nebent galėčiau pridėti Bunker 66, Chapel.

Simonas (būgnai). Pagrindinis gyvenimo įkvėpimas yra Jėzus... (Juokauju). O šiaip tai pagrindinis herojus būtų George Kollias iš grupės Nile. Taip pat labai daug bimbačių, kurių nevardinsiu, nes kas norės, tas ir pasiklaus asmeniškai. O iš grupių, tai tokios kaip Graveworm, Burzum, Nile, Igorrr, Lemon Joy (čia rimtai), Belphegor, Vader bei Behemoth...

Iš lietuvių vertinu visas sunkiosios muzikos grupes. Nėra taip, kad galėčiau sakyt, kad tas ar anas visiškas šūdas, nebent tai ir grotų. Tačiau kiekvienas įdeda dalį savęs į savo mėgiamą muziką, ir aš tai labai vertinu.

Linksmi/liūdni/įdomūs nutikimai, susiję su muzikavimu ir ne tik.

Gytis. 2014 m. rudenį mus buvo pakvietę groti į Švediją, kur grojom vietinių lietuvių baikerių sezono uždaryme. Tai buvo mūsų pirmas išvažiavimas į užsienį, tad viskas buvo nauja ir įdomu. Pats koncertas vyko ne taip sklandžiai, o ir pornografijos parduotuvė, šalia kurios grojome, jau kelinti metai uždaryta, bet įspūdžių vis tiek prisikrovėme su kaupu. Ir šiemet dar pirmą kartą apturėjom du iš eilės koncertus per dvi dienas: vieną Rygoje, kitą Vilniuje. Po koncerto Rygoje mus pernakvoti pasiėmė vienos Latvijos grupės lyderis, kuris mus taip nugirdė, kad koncertas Vilniuje buvo jau didelis iššūkis. Prireikė labai daug jėgų ir susikaupimo. Bet vėlgi, nuotykiai yra nuotykiai.

Simonas (gitara). Ta pati Švedija, minituras pas latvius ir vilniečius, o Panevėžys įstrigo tuo, kad pogas prasidėjo dar per mūsų soundcheck’ą... Visas mūsų gyvenimas, tai – didelis balius.

Simonas (būgnai). Turbūt įsimintiniausias dalykas buvo neatsimenu kelintų metų gruodis, kai su grupe Crypts Of Despair važiavome groti į Vilnių, ir sustojus pamežioti išsirengiau nuogai ir pradėjau gaudyt grupės gitaristą. Visų reakcijos buvo nenuspėjamos (juokiasi).

Ką manote apie garso meną/eksperimentinę muziką/garsavaizdžio meną (derinant su ir teatru, pvz.) pasaulyje ir Lietuvoje? Ką labiausiai vertinate?

Gytis. Hmm... klausimas gan sudėtingas. Jei trumpai, tai menas yra gerai. Mano galva, yra gerai, kad menininkai (ypač muzikantai, heh) gauna vis daugiau laisvės ir atsiranda vis daugiau galimybių įgyvendinti savo idėjas. Tai galioja ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje. Atsiranda naujos technologijos, priimami vis įdomesni sprendimai. Aš pats nesu labai techniškas muzikantas, man svarbiau, kokią atmosferą sukuria kūrinys ar pasirodymas. Jeigu man patinka, tai patinka, nesvarbu, kaip ar kas tai sukūrė.

Simonas (gitara). Mano nuomone, kai atsirado rokas, jis daug kam irgi atrodė kaip eksperimentinė muzika. Tad galbūt tai, ką mes dabar laikome eksperimentine muzika, ateityje taps norma. Ir reikia tik džiaugtis, kad nėra stagnacijos ir vis atsiranda kažkas naujo. Jei sugebi ką nors sukurti – kurk.

Simonas (būgnai). Eksperimentavimas yra jėga, nes nežinai, kas gali nutikti. Gali gautis visiškas š, tačiau taip gimsta įvairiausi šedevrai. Pavyzdys – atlikėjas Igorrr, kuris į muziką sudeda visiškai iš šalies, atrodo, nesuderinamus dalykus (tango, black metal + dulkių siurblys + vištų poksėjimai). Bet jo muzika veža ir atrodo, kad viskas sudėta į savo vietas. To paties ir aš savo kūryboje bendau pasiekti. Su Nekkralais įdėjau ekperimentinį instrumentą Cowbellą ir, kaip matome, jis savotiškai veža.

Kas esate labiau, kokių nuotaikų inspiruotas – (kino, teatro) aktorius, muzikantas (galima sakyti, bardas?), „keistuolis“, ...?

Gytis. Jei gerai supratau klausimą, tai aš vienareikšmiškai – muzikantas. Ir pirmoje eilėje bosistas, o ne vokalistas. Nes dainuoti nemoku, o vaidinu tik tada, kai reikia suvaidinti orgazmą. Kad kurčiau, mano nuotaika turi būti gera, bet ne „saulutė, paukščiukai“ gera, o „noriu sukurt kažką, kas taškytų žmonėm kiaušinius“ gera. Tad dainos gali būti ir apie siaubingai liūdnus dalykus, bet jose bus kažkoks linksmumas, humoras.

Simonas (gitara). Netechniškos muzikos skleidėjas ir kartais – triukšmo kėlėjas. Kam reikia, tas supras.

Simonas (būgnai). Muzikantas, kuris mėgsta koncertų metu įdėti nenuspėjamų dalykų, taip sukeldamas šoką kitiems grupės nariams.

Ar yra toks dalykas kaip menininko Pašaukimas? Ar tai tiesiog, kaip sakė a. a. E. Mieželaitis, „1 proc. talento ir 99 proc. darbo“?

Gytis. Manau, kad yra. Tai sentencijai pritarčiau, tik pakoreguočiau lygtį. Pašaukimas + (0,2 Talento * 0,8 Darbo) = Rezultatas. Kurioj vietoj mums kažko trūksta ir kodėl mes lig šiol niekam neįdomūs, nežinomi – galima bus atsakyt, kai skaičiuot išmoksim.

Simonas (gitara). Pašaukimas būtinas, bet kad tas talentas atsiskleistų, reikalingas didelis ir kruvinas darbas. Kartais, aišku, pavydu žiūrėti į tuos, kurie daug pasiekia tik dėl savo talento, beveik neįdėdami darbo ir stumdami tą savo š*dą, bet toks gyvenimas. Jie daro savo, mes – savo.

Simonas (būgnai). Manau, kad kažkokios lygties išvesti nepavyktų. Tiesiog vieniems labiau nuskyla, kitiems mažiau. Aišku, sunkiu darbu galima padaryti viską.