Gimimas

- - -

Ankstyvą rytą, prieš pat saulės brėšką, kaip ir buvo pataręs Mokytojas, Aistis pakirdo meditacijai ir maldai. Tingėjosi, bet tuo pačiu vidinis žadintuvas buvo jau gana gerai ištreniruotas. Nuraminęs sapnuose klaidžiojusias proto šmėkliukles, jis susimąstė apie laiką ir laikinumą. Apie tai, kur viskas dingsta, kur toji laiko skylė, kurioje jau atsidūrė tiek milijardų žmonių, gyvūnų, fotografijų, knygų, kitų daiktų... Kur toji laiko skylė, iš kurios vėl viskas atsiranda? Ar sugrįžta seni žmonės, gyvūnai ir daiktai? Ar ateina nauji?

Aistis suprato, kad jo mintys – tik pradžios kvietimas, geras kvietimas... Pradžia... Pradžia jau ateina, bet Aistis dar negirdėjo jos žingsnių... Nebėra žingsnių... Naujoji karta, šeštoji rasė ateina be žingsnių... Bilietas į Marsą (į vieną pusę) jau paruoštas, ir milijonai siekia ten pakliūti. 

Dabar reikia rinktis, su kuo tu. Ar su Baltojo legionais, ar Juodojo. Angelai pasinaudojo Kurto Vonneguto patarimu ir ėmė veikti mafijos principu. Kova užvirė rimtesnė, nei kas galėjo pagalvoti. Sudėk visus kada skaitytus ir neskaitytus šventraščius į vieną knygą, atsiversk bet kurį puslapį ir padėk ranką... 

Aistis taip ir padarė... Frazė, kurią „užkliudė“, skambėjo Aisčio galvoje: „Aštuntąją dieną sostas iš dramblio kaulo buvo paruoštas, virš jo iškelta karaliaus karūna.“ (Shahnameh, „Rostamas ir Kei Kobadas“, p. 135). 

Aistis pažvelgė pro langą. Lauke dar buvo tamsu. Dar negimė diena, dar negimė jis:

– Jau man kažkas aiškėja... Bandysiu suprasti, kas vyksta ir kas nevyksta... Bandysiu ištirti virusą, kuris pakeičia žmonių mąstymą, tirsiu aplinkybes, kurios neveikia...

Ankstyvą rytą, prieš pat saulės brėšką, kaip ir buvo pataręs Mokytojas, Aistis meditavo toliau, nes tai buvo geriausia, ką buvo galima padaryti dar prieš gimimą, dar prieš mirtį.

Vilnius, 2014 m.