Sapnas. Stabilus perimetras

Po slapto apsilankymo pas ekstrasensą Galigantas pradėjo sapnuoti keistą prekybos centrą, į kurį jo neįleisdavo juodas varnas, todėl referentas kasnakt sukdavo ratus aplink kvadratinį pastatą ieškodamas slapto įėjimo. Referento žingsnių perimetras pavirsdavo aukšta tvora, per kurią linksmai šokinėjo seni troleibusai, automobiliai, degalinių stogai, kopūstų galvos ir grybai.

Galigantas sumokėjo ekstrasensui honorarą ir buvo beveik patenkintas – geriau jau sapnuoti nesąmones nei košmarus. Po vizito pas šarlataną visiškai išsiderino prastai sustyguota referento dienotvarkė. Galigantas retai pasirodydavo darbe ir lindėdavo savo namuose, tarsi laukdamas, kada sienos pavirs laimės ekranais, demonstruojančiais senus vaikystės filmukus.

Kito, tobulėjo interesai. Referentas pamėgo lankytis statybinių medžiagų parduotuvėse. Jis atsargiai ieškojo dažų, kurie galėtų užtepti, užmaskuoti nuobodžias gyvenimo spalvas ir prabilti laukiniais džiunglių dryžiais. Pasislėpęs už aukšto stelažo, Galigantas mėgo riktelti sužeistos hienos balsu arba garsiai nusikeikti. Fortūna (o gal Tichė?) buvo palanki. Kol kas... Chuliganas nebuvo nė karto pagautas ar sulaikytas.

It durnaropių žiedai skleidėsi nuo visuomenės slepiamos tiesos. Galigantas jau neabejojo, kad privatų transportą žaloja lėktuvai ir traukiniai, todėl vairuojama išgėrus ir viršijamas saugus greitis. Ne veltui referento automobilis pamėgo žvejybą ir ant lygaus asfalto paviršiaus ieškojo lietaus sliekų ir oro duobių.

Kito judėjimo kryptys, maršrutai. Galigantas ilgai stovėdavo šalikelėse, ežerų pakrantėse ir, sunkiai atplėšęs nuo vairo rankas, stebėjo kaip ant jo išpuoselėtų delnų žvaigždės piešia zodiako ženklus, chiromantų griovius.

Jau nebereikėjo nei spiningo, nei ekstrasenso pagalbos, dabar referentas pats vairavo savo gyvenimą – ypatingą, kaip kasdienę degtinę.

Vilnius, 2014 m.