Sapnas. Langas

– Draveni, kodėl net dvasingumo siekiantys žmonės (o gal kaip tik – ypač jie) susiduria su didžiuliais finansiniais sunkumais, o visokie, atrodytų, šunsnukiai (ne tik, jie žinoma) pinigų turi „kaip šieno“ (nors šieno turbūt neturi)? Kas tai – karmos pokštai? Dievo valia? Nejau atsakysi man kaip kaimo klebonas: „Tokia Dievo valia. Tai išbandymas.“

– Guru Guru, dvasingumo siekiantys žmonės neskiria daug dėmesio materialinėms vertybėms, karjerai. Kaip sakė vienas mano pažįstamas verslininkas: „Reikia visą laiką galvoti apie pinigus ir tik apie pinigus, reikia suktis vikriai, reikia visada siekti naudos, žiūrėti tik savo interesų ir tik tada įgysi turto, galbūt, jei pasiseks...“ O dvasingas žmogus, kaip žinai, siekia žinių ir dorybės, todėl jis neišvengimai nuskursta... Dievas čia niekuo dėtas, nes Krišna tik padeda dvasiškai augti, o Buda visai nesikiša į tavo materialų gyvenimą, Buda padeda tik skleistis, šviesėti tavo protui, jeigu tu intensyviai praktikuoji meditaciją, Buda duoda, suteikia rezultatą, bet tobulėji tik tu, jis negali ar nenori (gal yra kitos priežastys – pasirinkimo laisvė, laisva žmogaus valia, kurios Jis nenori varžyti), ir štai žmogus „atsiduria ant ledo“... Pradėjęs medituoti, aš išgyvenau didžiulį skurdą. Vėliau sukandau dantis ir pradėjau dirbti, kai susvyravo mano tikėjimas, bet vėliau, kai reikalai susitvarkė, aš vėl į rankas paėmiau šventas Sutras. Jogai sako, kad Maja keršija, kai nuo jos nusigręži....

– Štai ir sakai, Draveni, – kai buvo sunku materialiai, dvasingumas nerūpėjo, tikėjimas susvyravo, o jis atsirado tik tada, kai atsirado darbas, pinigai... Maja – iliuzija. Argi nusigręžimas nuo iliuzijos pavirsta jos kerštu? O tuomet nusigręžimas nuo Dievo? 

– Guru Guru, aš nenusigręžiau nuo Dievo, nes nebuvo su Juo kontakto, aš nebuvau teistinės religijos pasekėjas, aš siekiau Nušvitimo, jo nepatyriau, todėl nutraukiau praktiką, nustojau skaityti, medituoti ir pradėjau dirbti bet kokius darbus... Guru Guru, aš niekada nekaltinau Dievo, Jo nieko neprašiau, mano buvo kitoks mentalitetas, nes neturėjau religinio „užkrato“, buvau visiškai laisvas.

– Draveni, bet Jam visiška nirvana, ar mes nuo Jo nusigręžiam, ar atsigręžiam – tai tik mūsų, menkų vabalėlių, dulkelių, problemos. Tiesiog yra dėsnis – eisi Dievo (Tau – Dharmos) keliu, viskas bus (turbūt) gerai, neisi – prisidarysi problemų. O ar laikaisi to dėsnio – suteikta laisva valia. Būtent dėl jos turbūt daugelis žmonių ir pyksta ant Dievo, „likimo“, kodėl šis juos „nubaudęs“, kodėl nesiseka. Tas, kuris sako, kad nepatyrė Nušvitimo, be jokio abejonės JAU yra nušvitęs, nes tikrasis Nušvitusysis, kaip abu puikiai žinome, niekada nepasakys, kad toks yra. Religija nėra užkratas. Re-ligio reiškia „vėl susijungiu“. Kitaip tariant, atrandu prarastą ryšį. Su kuo – įvardina kiekvienas savaip. Zen – taip pat religija. Nesunkiai galiu tai įrodyti.

– Guru Guru, aš tau visiškai pritariu, tik mane erzina „tikinčiųjų“ sentimentalumas, godumas, tingumas, nenoras veikti patiems, jie rėkia: Dieve, koks aš nelaimingas, Dieve, kiti turtingesni už mane, Dieve, duok pinigų ir visa jų praktika (geriausiu atveju) tėra trumpa maldelė. Aš sąmoningai vengiu kalbėti apie Dievą, nes tuomet papildysiu tokių „tikinčiųjų“ gretas. Knygos, moralė, praktika kasdien – štai atsakymas ir kelias. Taip, Zen yra religija, Zen – tai Budos širdis, Zen – tai visų religijų ašis, Zen – tai viskas... Guru Guru, aš tikrai nepasakiau tokių žodžių... Pamiršk...

– Draveni, „tikėti“ reikia išmokti be tikėjimo. Tiesiog „dirbti su savim“, ir viskas bus gerai. Taip, praktika svarbiausia, pritariu. Religinė praktika taip pat. Visų religijų širdis... Taip sako bet kurios religijos atstovas. Kiekvienam sava Tradicija mieliausia... Pamiršau... Viską pamiršau... Prisimenu tik Mylimąją, nes ji, kaip ir Dievas, – Amžina.

– Guru Guru, „tikėti“ reikia išmokti be tikėjimo, tai giliausia tiesa, galbūt tikėjimo pradžioje atsiranda nemotyvuotas siekis, ryžtas, noras siekti kažko aukštesnio nei triviali, lėkšta buitis, kai supranti, kad toks gyvenimas tavęs netenkina, bet šiame kelyje yra pavojingos duobės – fanatizmas (vadinu jį proto ribotumu), noras mokyti kitus (kai pats neturi tikėjimo) ir lengvabūdiškumas, kai greitai nepasiekus rezultato, tikėjimas metamas į šalį. Guru Guru, tu tikras sufijus, nes turi savo žvaigždę – Mylimąją!

– Taip, Draveni, aš tiesiog tikiu. Tiesiog. O mes visi žvaigždės... Visi turime savo žvaigždę... Ir Tu, Draveni, turi. Esi gimęs po laiminga žvaigžde, kaip mėgstama sakyti, juk Tau duota pažinti Dharmą. Sufijai kartais mėgsta tiesiog suktis aplink savo (pasaulio) ašį, prisimindami Dievą (šis ritualas vadinamas dhikr).

– Guru Guru, noriu išvengti pamokslavimo, noriu surasti ašį, aplink kurią sukasi visos mūsų mintys...

– Štai, Užpamoksląvisadgeriaueilėraštis:

tyla

sėdinčio

mąstančio

siekiančio

laukiančio

sveria

daugiau 

nei

jis

pats

– Stiprus eilėraštis...

– Ačiū! Išsprūdo netyčia...

– Guru Guru, taiklus šūvis!

– Svarbiausia – be kulkos!..

– ... bet su paraku! – pridūrė Dravenis.

Nerūkau. 

Parako

ir titgano

nesinešioju 

todėl.

Bet

šaudau

ne kulkom,

šautuvo

ir šovinių

nesinešioju,

neturiu.

Vakar poliklinikoje

bandžiau

suvokti, 

kas yra sąmonė,

kai žvelgiau 

pro langą.

Nesuvokiau.

– Guru Guru – suvokei! Tu esi langas... Tavyje atsiranda, kurį laiką būna ir dingsta vaizdai, garsai, kvapai...

– Esu vėjas... Kai praveriamas langas... O iš kur ir kurlink mane kažkas pučia, nežinau...

– Guru Guru, suprask, – tu esi langas be stiklo, kuriame telpa visas pasaulis... Ir vėjas, ir snaigės, ir saulė, ir namai...

– Langai šiais laikais nematomi, kvantiniai, tarp juodųjų skylių ir nebaisių chtoninių velnių... Tokiuose languose telpa ir Singaradžos kaitra, ir Nordkapo stingda... Ir visa tai – vieni mūsų namai. Vieninteliai. Į Goloką – asisprendžiau – neskrisiu.

– Guru Guru, atleisk už įkyrumą, tu esi Langas, Sąmonė, Švarus suvokimas, Pabudęs protas, Pagrindinė erdvė... Vadink kaip nori, bet tavyje telpa visi kvantai, juodosios ir baltosios skylės, chroniniai velniai, Singaradžos kaitra, Nordkapo stingda, Goloka... viskas...  Tai Pagrindas, tai Tiesa, ir aš nuo Jos nenusigręšiu niekada! Nejaugi tau sunku tai suprasti?

– Taip! Labai sunku!

– Guru Guru, man taip pat buvo sunku tai suvokti... Dabar aš tuo gyvenu, tai mano praktika...

– O aš tuo negyvenu, neturiu praktikos, tik daug bebaigiančios pasimiršti teorijos ir vieną vienintelę maldą. 

– Guru Guru, man visiškai pakanka to, kad tu mane supratai. Aš galėjau nuslėpti šias žinias, bet pasiryžau jas atskleisti, ir jeigu tu mane supratai – tikslas pasiektas. Tu žinai mano poziciją, ir aš laimingas. Man daugiau nieko nereikia.

– Draveni, aš Tavęs NEsupratau. Ir dėl to labai džiaugiuosi. NEsupratimas yra mano metodas. 

Sąmonė (kaip visada), 2014 m.