Sapnas. Kiti

Kiti kinta, auga, mažta, tirpsta, lydosi, keičia spalvas. Kiti – lakūs ir beformiai, nesugaunami skylėtu logikos graibštu.

It drugeliai jie sklando virš gėlėtos pievos ir ieško kitų, panašių į juos. Kiti niekada nemąsto apie save, bet bijo visų kitimų. Kiti verkia ir sielojasi, nežinodami, kad kitimas – tai jų prigimtis. Kiti mėgsta kovoti su prigimtimi. Kiti nori sustingti į granitines statulas. Kiti mėgsta kapines, nes trokšta poilsio, ramybės, stabilumo, statikos, suakmenėjimo.

Kiti nuolat perrašo savo kitimų istoriją ir mėgsta pasakas su laiminga pabaiga: „ir gyveno jie ilgai ir laimingai“ (suprask be jokių pasikeitimų!) – sustingę bučinyje, prigėrę vyno taurėje, įstrigę muzikos akorde, nepakilę iš medinės karsto lovos.

Kiti vis dar miega. Ir bijo pabusti.

Vilnius, 2014 m.