Recenzija. Giedrė Gorienė. Nusikaltimas valstybės vardu. Medininkų žudynių byla melo ir klastočių labirintuose (2014) (video)

Tai debiutinė žinomos žurnalistės, laikraščio „Karštas komentaras“ ir internetinio portalo www.komentaras.lt vyr. redaktorės Giedrės Gorienės knyga. 448 puslapiai gausiai dokumentais ir fotografijomis (tai – viena stipriausių knygos pusių) iliustruoto teksto pateikia ir galimų atsakymų, ir nemažai klausimų, kurie iki šiol neatsakyti apie vieną svarbiausių bylų Lietuvos Respublikos istorijoje. G. Gorienės žurnalistinis tyrimas analizuoja 1991 m. liepos 31-osios naktį įvykdytų Medininkų žudynių rezonansinę bylą. 

Knygą 2014 m. lapkritį išleido leidykla „Gairės“, kalbą redagavo Marijonas Paulius, dailininkė – Aušra Čapskytė-Šarauskienė, maketavo Gražina Majauskienė. Vaizdinė medžiaga – Valentino Gorio ir iš „Karšto komentaro“ archyvo. Pirmajame viršelyje – paminklas 1991 m. liepos 31-osios naktį Medininkų pasienio ir muitinės kontrolės poste nužudytiems pareigūnams (projekto autoriai architektai prof. Rimantas Buivydas ir Algimantas Šarauskas). Paminklas pastatytas 1993 m. spalio 15 d., tačiau, kaip 23-iųjų Medininkų tragedijos metinių minėjime 2014 m. liepos 31 d. pareiškė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, „tiesa iki galo nėra aiški, ir nusikaltimo vykdytojai iki šiol nenubausti“.

Knyga „Nusikaltimas valstybės vardu. Medininkų žudynių byla melo ir klastočių labirintuose“ užgniaužia kvapą. Joje yra tiek įdomių faktų, svarstymų, versijų, kad su šiuo pavojingu ir aštriu žurnalistiniu tyrimu praleisite laiką kur kas geriau ir prasmingiau nei su geru romanu. 

Tiriamoji žurnalistika Lietuvoje nėra itin populiari. Jos pradininkas šviesaus atminimo Vitas Lingys, Rūta Janutienė, G. Gorienė ir dar vienas kitas žurnalistas, deja, nesulaukė lietuviškųjų snowdenų ir assange'ų dėmesio. 

Tuo metu Generalinė prokuratūra džiugina, kad rezonansinių bylų Lietuvoje beveik nebeliko (http://www.prokuraturos.lt/Pirmaspuslapis/Rezonansin%C4%97sbylos/tabid/309/Default.aspx).

REZONANSINĖS BYLOS

Ikiteisminis tyrimas dėl banko „Snoras“ galimai apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo, turto iššvaistymo ir pinigų plovimo.

Ikiteisminis tyrimas dėl galimo sukčiavimo nelegaliai aprūpinant turgavietes pigiomis kinų prekėmis.

Ikiteisminis tyrimas dėl 1991 m. sausio 13 d. įvykių Lietuvoje.

Ikiteisminis tyrimas dėl 1991 m. liepos 31 d. Medininkų muitinės poste septynių Lietuvos Respublikos policijos ir muitinės pareigūnų nužudymo bei pasikėsinimo nužudyti.

O kaip dėl VEKS'o, legendinės Operos ir baleto teatro scenos renovacijos, karininko Vytauto Pociūno nužudymo ar nelemtos pedofilijos ir žudymų bylos bei pluošto kitų stambesnių finansinių machinacijų bylų, kurios yra sėkmingai baigtos, ikiteisminiai tyrimai nutraukti neradus nė menkiausios nusikaltimo sudėties? (http://www.ekspertai.eu/apsilankius-prokuraturos-internetinio-tinklalapio-skiltyjerezonansines-bylos-ant-sirdies-palengveja)

Būtų gerai, kad drąsūs žurnalistai parašytų dar ne vieną knygą apie bent tas rezonansines bylas, kurios minimos Generalinės prokuratūros tinklalapyje.

Šviesaus atminimo advokatas Kęstutis Čilinskas yra sakęs: „Prokurorai, tirdami bylas, privalo vadovautis įstatymu, o įstatymas neskirsto bylų į rezonansines ir nerezonansines. Tiek Baudžiamajame kodekse, tiek Konstitucijoje rašoma, kad visi piliečiai yra lygūs prieš įstatymą, vadinasi, visas bylas reikia tirti vienodai teisingai, laikantis nustatytų terminų. Jokios pirmenybės negali būti. Manau, kad toks bylų skirstymas yra labai blogas pavyzdys visų pirma patiems prokurorams. Tarnybinio nusiteikimo požiūriu tas yra negerai. Tai tarsi nurodymas, kad štai ta byla, nes yra rezonansinė, turi būti tiriama greičiau, jai reikia daugiau dėmesio skirti, o kitas, nerezonansines, tarsi galima nukišti į pašalį. Kol sueis senatis ir tokia byla išvis bus nutraukta.“ (http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/nusikaltimai_ir_nelaimes/bylos_tampa_rezonansines_del_pauksciuko)