Pradžia / Radikaliai
 

Meistro sapnas. Egzorcistas

Ligoninės koridoriuje su gėlių puokšte Guru Guru laukė egzorcistas Galigantas.

Algimantas Lyva ir Mindaugas Peleckis
2014 m. Lapkričio 05 d., 18:51
Skaityta: 59 k.
Be pavadinimo. Mindaugo Peleckio nuotr.
Be pavadinimo. Mindaugo Peleckio nuotr.

- Guru Guru, ar komoje matei velnius?

Guru Guru tylėjo ir niekinančiai žiūrėjo į Galigantą.

- Komoje pilna demonų ir pabaisų... Ir vieną velniūkštį tu atsinešei iš ten. Prisipažink... Reikia nedelsiant išvaryti! Matau plonytį siūlą, kuris vis dar jungia tavo astralinį kūną su materialiu. Ir jeigu tu nesakysi tiesos, aš nukirpsiu šį siūlą ir tu prasmegsi į pragarą! – sukriokė Galigantas.

Ant šalto ligoninės linoleumo nukrito gėlės. Egzorcisto rankose sublizgėjo žirklės. Makabriškas gestas prajuokino Guru Guru, bet jis susitvardė ir pradėjo aiškinti lediniu, akademiko balsu:

- Terminas "astralinis", reiškiantis "žvaigždę" (ir - kas įdomiausia - paslaptingąjį Sirijų; kai graikai sakydavo aster, turėdavo galvoje būtent Sirijų, kai kalbėdavo daugiskaita astron, tai reikšdavo "žvaigždes"), labai paslaptingas, nes siejasi su Sirijumi, kosmosu. Platono filosofijoje, neoplatonikų raštuose minimas "astralas" reiškia sielą, keliaujančią reinkarnacijų grandine tarp žvaigždžių. Apie plonytį siūlą, kuris neva jungia astralinį kūną su materialiu, kalbėjo įvairūs teosofai, kurie nuklydo nuo Sirijaus ir kitų žvaigždžių ir pasinėrė į "naujojo amžiaus" pseudoreligijas. 

- Pakaks filosofuoti! Viskas mano valioje, ir tik aš žinau, kodėl tu čia esi ir kur būsi po to, kai aš išvarysiu iš tavęs velnią, – puikavosi Galigantas.

- Pakaks tauzyti niekus, - atsikirto Guru Guru, - tu esi niekas, tik Dievo valia aukščiausia ir „neskundžiama“... 

- ...todėl būk geras berniukas ir parodyk man velniūkštį, kurį slepi pažastyje, - nepasidavė egzorcistas. Ką žinai apie tamsiąją materiją, Juodąją Saulę? Net nenutuoki, kad Jupiteris galėjo būti antrąja mūsų planetų sistemos saule, bet kažkodėl netapo? Kodėl? Todėl, kad viduramžių egzorcistai iš Jupiterio į pragarą išvarė visus velnius... Negalvok, kad esu kvailas kultūros biurokratas! Nė kiek neabejoju, kad esi apsėstas velnio. Esu girdėjęs, kad tavo draugas Dravenis daug metų praktikavo svetimą religiją, budizmą ir vėliau ja nusivylė.

- Iš esmės, jei gilinamės, visi tikėjimai moko atsigręžti į save, gerbti protėvius, gamtą, visatą... – atsakė Guru Guru, - Budos mokymas yra insteliuotas kiekvieno žmogaus sąmonėje, todėl šios žinios nėra ir negali būti svetimos... Kalbant paprasčiau, kiekvienas protingas žmogus gali savarankiškai sužinoti tai, ką nušvitęs patyrė Buda. Taip, Kultūros ministro referente, mumyse suinstaliuota išties daug kas - genomas, DNR, budos prigimtis, siela, galbūt dar daug visokių "programų". Įdomu, kad Korane sakoma, jog Dievas žmogų sutvėrė iš krešulėlio kraujo. Tai - akivaizdi užuomina į DNR (o ne molį ir šonkaulius, kas atrodo kvailokai). Nušvitusieji Patys iš savęs - tai labai įdomus dalykas. Jis primena sinergetikos teorijas apie savaiminius procesus. Galbūt Dievas būtent ir yra Vienintelis Savaiminių Procesų Šaltinis? Juk apie Jį Šlovingasis Koranas sako, kad Dievas yra "nesukurtas ir nepagimdytas", vadinasi, atsiradęs pats iš Savęs. O tai labai primena Pratjekabudą. Dar įdomiau tai, kad sanskrito kalba Pratyekabuddha reiškia "vienišasis Buda". "Raganosio sutroje" sakoma, kad pasirinkusiajam tokį kelią reikia klajoti vienam kaip raganosiui. 

- Gal teko skaityti išminčiaus Krėvės knygą? - suriko egzorcistas.

- Būtų įdomu perskaityti, apie ką jis rašo. Deja, man neteko.

- Guru Guru, ar tu vienišas Buda? Ar atstovauji kokiai nors konkrečiai Tradicijos krypčiai, projekcijai, direktorijai?

- Aš buvau vienišas, kol nesutikau Mylimosios. Ar esu buda, to nežinau. Aš niekam neatstovauju, tikiu į Dievą ir myliu Jį, bei Mylimąją... Mano gyvenimo prasmės paieškos baigtos, dabar aš tenoriu daryti gerus darbus. Banalu, tiesa? Bet tos banalybės aš laukiau gana ilgai... Ir nežinia, kiek Dievas atseikėjo laiko...

Iš nevilties sudrebėjo egzorcisto rankos ir ant šaltų grindų nukrito nekruvinos žirklės. Egzekucijos nebuvo. Dvikova pralaimėta.

- Matau velnią, matau šėtoną! – klykė bejėgis referentas.

Du augaloti sanitarai vikriai sugriebė Galigantą ir nutempė į procedūrų kabinetą. Po vidutinės raminamųjų vaistų dozės, referentas piktas paliko ligoninę ir tyliai pasižadėjo atkeršyti Guru Guru.

**

... apleistoj cerkvėj, toli nuo žmonių (bent taip rodėsi), klūpojo Guru Guru. Jis nebuvo stačiatikis, tačiau cerkves labai mėgo. Jos jam atrodė arčiau Dievo nei katalikų bažnyčios (šis pareiškimas prieš nieką nenukreiptas). Rytų, bizantiškajame tikėjime, manė Guru Guru, tikėjimo liko daugiau, nes "tradiciniai" katalikai buvo arba fanatikai, arba eidavo į bažnyčią "pliuso pasidėti", nes "taip reikia". 

... apleistoj cerkvėj, toli nuo žmonių (o jų iš tikro nebuvo daug, vos vienas kitas), Guru Guru meldėsi. Jis jautė, kad dabar - tyla prieš audrą, nors nenujautė, iš kurios pusės audra artinasi. Guru Guru buvo dėkingas Dievui, kad pabudo iš komos, tačiau suvokė, kad ši dovana duota ne dykai. Kažką greičiausiai reikės rimto nuveikti ar suvokti... 

... apleistoj cerkvėj, toli nuo žmonių (o, štai ir vienas jų artėja; negali būti - Dravenis),Guru Guru stojosi iš maldos glėbio visas palaimos nutviekstas. Malda - tai gyvenimas, ji atgaivina, išprausia, pastato ant kojų, kai jos virpa... 

Vilnius, 2014 m.

Komentarai