Pradžia / Radikaliai
 

Meistro sapnas. Trečiasis Guru Guru laiškas. Spektaklis

Guru Guru erzino astralinis pasaulis, todėl jis nutarė nežengti iš namų nė žingsnio, jei, aišku, jaukus kabinetas nepavirs laivu ar automobiliu, tada kelionių nepavyks išvengti. Guru Guru nuobodžiavo: Mylimoji buvo toli ir pasiekiama tik eilėmis, kurias jis rašė stebuklinga žąsies plunksna. Reikėjo draugo ir pašnekovo, bet sapnų šalies gyventojai buvo tik hologramos, jo proto atspindžiai, žemės auros projekcijos, paraleliniai žmonės, žodžiu, bet kas, tik ne realūs žmonės. „Atskristų bent žąsinas Martynas“, – atsiduso Guru Guru.

Algimantas Lyva ir Mindaugas Peleckis
2014 m. Lapkričio 04 d., 13:21
Skaityta: 94 k.
Be pavadinimo. Mindaugo Peleckio nuotr.
Be pavadinimo. Mindaugo Peleckio nuotr.

Buvo tik viena išeitis – teatras. Tik spektaklis galėjo praskaidrinti vienatvę. Guru Guru parašė scenarijų ir jo kabinetas pavirto scena. Guru Guru spruko į užkulisius. Atsidarė užuolaidos. Parteris ir balkonas buvo sausakimši. Dėkingi žiūrovai plojo. Scenoje stovėjo du artistai: Guru Guru ir Dravenis. Spektaklis prasidėjo.

GURU GURU

Jei galėtum skristi bent šviesos greičiu (sako, kad galbūt galima skristi ir greičiau), kur skristumei, Draveni?

DRAVENIS

Guru Guru, mažas yra šviesos greitis... Reikia ne keliauti erdve, bet skrosti erdvę kiaurai... Aš noriu pasiekti Rericho Tolimus pasaulius...

GURU GURU

O kodėl šviesos greitis toks mažas, Draveni? Ar niekada nesusimąstei, kodėl šviesa, būdama toks svarbus dalykas gyvybei, sklinda mažyčiu greičiu, jei lygintume jį su Visatos atstumais. Mūsų žinoma Visata matuojama keliolika milijardų šviesmečių... O galbūt teorijos, kad viskas yra tamsa, o šviesa - tik kažkokia jos mutacija, yra teisingos? Gal mes visi gyvename Platono Oloje, tik ta šviesa, "tunelis, vedantis į šviesą", yra didžioji iliuzija Maja? Gal todėl daugiausia paslapčių slepia Okeanas, kurio gelmėse - akla gyvūnija, kuo puikiausiai prisitaikiusi prie gyvenimo be šviesos? Mes visi kilome iš vandens, galiausiai - iš Kosminio Okeano... Kam Tau Tolimi pasauliai, Draveni? Juk mes kažkam irgi esame Tolimas pasaulis...

DRAVENIS

Guru Guru, tu mane sugluminai... noriu atsakyti teisingai - esu kosminis bitnikas, esu romantikas, trokštu nuotykių... Įsivaizduoju save skrendantį nenugalimu kosminiu erdvėlaiviu, nebijančiu jokių priešų, tiriančiu naujus pasaulius, diskutuojančiu su tolimais išminčiais, ragaujančiu egzotiškus patiekalus... Na, o dangiškos gražuolės! Argi jos nevertos beprotiškos kelionės? Kosminė meilė! Nuostabu!

GURU GURU

O kosminis bitnikas - tai J. Kerouaco dharmos valkata? Dangiškos gražuolės - žvaigždės, galaktikos - puikios, tačiau Mylimoji - mano vienintelė žvaigždė. Vienas Mokytojas yra sakęs, kad kiekvienas žmogus yra žvaigždė. Kaip manai, ar jis buvo teisus? 

DRAVENIS

Esu dharmos valkata. Taip, kiekvienas žmogus - tai žvaigždė, ir ji trokšta tapti pulsaru, dviguba žvaigžde. Guru Guru, tu suradai savo žvaigždę ir esi pulsaras. O aš - tik kosmosu keliaujanti kometa...

GURU GURU

O kas jie, tie dharmos valkatos? Aš kadaise buvau tranzuotojas, po žvaigždėm miegodavau, kur kitądien atsidursiu, nežinodavau. Kurlink keliauja tavo kometa, Draveni, kieno gravitacijos laukas traukia tave?

DRAVENIS

Guru Guru, dharmos valkatos – tai ne pinigų karta, tai ieškotojai, truputį apsiskaitę, truputį filosofai, naivuoliai, amžini vaikai, kurių širdys nesuakmenėjo, nepavirto į ledą. Dabar tu keliauji vidine savo proto erdve, tu tapai filosofu ir tranzuotojo kuprinę pakeitei į kompiuterį, į išminties knygas, o aukšti kalnai pavirto parketo lyguma ir riešutmedžio stalu... Visai pamiršau, dabar tu esi komos būklėje, keliauji astraline erdve, todėl turi prisiminti tranzuotojo patirtis ir užrašyti savo išgyvenimus bei nuotykius. Mano gravitacijos laukas - tai mano paties SĄMONĖ. Aš noriu pažinti savo protą, ir tokiu būdu pažinti save.

GURU GURU

Draveni, ar filosofija turi pabaigą? Du iškilūs Lietuvos filosofai parašė knygą apie filosofijos pabaigą, bet ar nuo to filosofija baigėsi? Ar kiekvienam žmogui atsakymai į visus filosofinius klausimus pasibaigia sulig mirtimi, o gal sulig Meilės, Mylimosios atradimu?  Teko girdėti pasakojimą apie vieną tranzuotoją lyvį iš mirštančio lyvių kaimo Latvijoje, kuris buvo ištikimas Rerichų kūrybos gerbėjas, o tranzuodavo su kuprine, visados pilna knygų. Perskaitęs knygą, palikdavo ją kurioje nors pasaulio dalyje ant suoliuko... 

DRAVENIS

Guru Guru, jei į filosofiją žiūrėsime kaip į naujų doktrinų gamybą ir senų komentavimą - tai nėra pabaigos. Jei į filosofiją žiūrėsime kaip į meilę išminčiai - taip pat pabaigos nesimato... Filosofija pasibaigs, jei degraduos žmonija arba susinaikins... Joks žmogus nerado atsakymų, tik kai kurie atrado Tikėjimą... Aš buvau tas lyvis, nes turiu šiokią tokią teisę juo vadintis. Aš paliksiu savo knygas, kurias rašiau ne vienas, todėl niekada nejaučiau vienatvės.

GURU GURU

Ar daug filosofų mylėjo, myli išmintį? Man susidaro įspūdis, kad daugelis jos tiesiog neapkenčia, todėl filosofiją, persunktą nihilizmo, reikėtų pervadinti į echtrasofiją (gr. "išminties neapkentimas")... Ar filosofija yra atsakymų menas, ar klausimų mokslas? Ar Tikėjimo radimas yra klausimas, ar atsakymas?  Draveni, tu esi Amžinasis Lyvis... Mirštančios Tautos paskutinis Mokytojas... 

DRAVENIS

Guru Guru, kai filosofija tampa amatu, ir kai uždarbiaujama pedagoginėje, ideologinėje, politinėje scenoje, pamirštami visi dvasiniai siekiai... Filosofija – tai ir atsakymų, ir klausimų menas. Tikėjimas gali būti atrastas ir be filosofijos pagalbos... Ačiū tau, Guru Guru, priimu tavo komplimentus, nes komoje nesusirgsiu žvaigždžių liga.

GURU GURU

O ką daryti filosofui? Gyventi statinėje kaip Diogenas, o gal, naudojantis Sun Tzu filosofija, nukariauti ištisus žemynus? Kas teisus - asketas, viduriniojo kelio atstovas (kas tai iš tikro - vidurinysis kelias? Lietuvoje beveik nebeliko viduriniosios socialinės klasės...) ar karštakošis įtikėjusysis savo filosofija? Klausimai ir atsakymai yra dvi pusės, o ar egzistuoja trečioji - nesakymo pusė? Ar yra Tai, kas nepaklausiama ir neatsakoma? 

DRAVENIS

Guru Guru, į šį klausimą zen meistras atsakytų - baltas debesėlis yra tobulas, nes neturi trūkumų, arba pasakytų: „Tai ne tiesa ir ne melas, saugokite mano atsakymą 30 metų ir niekam jo neatskleiskite.“ Filosofui reikia nustoti būti filosofu, jis gali tapti kariu, bet geriau - poetu. Filosofas dabar nepriklauso viduriniajai klasei, jis - marginalas. Tikras filosofas turi būti abejingas ir „savo“, ir svetimai filosofijai. Filosofas turi išmokti nesikarščiuoti, nurimti, pagaliau filosofas turi tapti tobulu išminčiumi ir viską pamiršti, ko buvo išmokęs.

GURU GURU

O kas nutiks po 30 metų? Tibetiečių mistikai paslėpdavo savo traktatus terma (གཏེར་མ་, gter ma), kad juos rastų po kažkiek metų - vadinasi, radimas būtinas tiek pat, kiek paslėpimas. Argi tai nėra tikrasis Mokytojų mokymas, perduodant žinias slapčia, bet tuo pačiu visiems, tačiau tik tada, kai ateina laikas, žmonija subręsta? Kas yra nei tiesa, nei melas? Kas yra Tai, ko nepaklausiama ir kas neatsakoma?

DRAVENIS

Tobulas išminčius yra nesakymo būsenoje, kurią jau yra įvaldęs, todėl niekas negali jo išmušti iš vėžių. Tai, ko nepaklausiama ir neatsakoma, yra esmė. Žmones valdo priešybės: jie svarsto, kas yra tiesa, kas yra melas, kas yra nei tiesa, nei melas. Zen įveikia šias priešybes, bet jei aš pradėsiu pasakoti apie savo zen, mane sudraskys abi pabaisos: ir tiesa, ir melas, todėl aš nekalbėsiu nei apie Absoliutą, nei apie Vienovę, nei apie jokią religinę sąvoką. Aš tik pasakysiu - žolė žalia, varna juoda, o sniegas baltas, jei tylėsi ir saugosi paslaptį, 30 metų niekada nepasibaigs ir tau nieko nenutiks... Kodėl? Todėl, kad tikram filosofui vienintelė išeitis - nebūti filosofu... Guru Guru, ar tu pasirengęs šiam žingsniui?

GURU GURU

Draveni, taip, šiam žingsniui aš jau pasirengęs. Nebebūsiu filosofu (tik maniau, kad toks esu). Perduoti žinias norisi, bet kas tai - egoistinis noras mokyti kitus? Puikybė? Bet zen juk negali sakyti, kad blogis ir gėris yra vienodi, nesunkiai įrodoma, kad taip nėra. Žolė žalia, bet nuo žmogžudystės nusidažo raudonu krauju. Varna juoda, bet nuo varnažudystės nusidažo raudonu krauju. Sniegas baltas, bet nuo bet kokio žudymo nusidažo raudonu krauju. Ar mes gyvename raudoname kraujo pasaulyje? 

DRAVENIS

Blogis ir gėris nėra vienodi, bet jei aš pradėsiu aiškinti, kas yra gėris, kas yra blogis - aš prarasiu savo zen... Guru Guru, aš kalbėjau ne apie žolę, ne apie varną, ne apie sniegą, todėl galiu paklausti: „Ar mes gyvename raudoname kraujo pasaulyje?“ Guru Guru, tu esi filosofas, nes turi tokį protą. Tai dovana. Negalima jos ignoruoti. Aš neturiu filosofinio proto - tai ne bėda ir ne privalumas... Guru Guru, blogis ir gėris nėra vienodi, bet jei aš pradėsiu aiškinti, kas yra gėris, kas yra blogis - aš prarasiu savo zen...

GURU GURU

O argi galima prarasti Tai, ko nėra? Taip, mes gyvename pasaulyje. Jis būna raudonas. Būna kraujo jame. Bet jis nėra raudonas kraujo pasaulis. Tiksliau, jis toks gali pasirodyti, jei į viską žvelgsime kaip į kažką stabilaus. O kadangi visi esame tik besisukantys spiralėmis kvantai ir bangos, stabilūs tikrai nesame... Galiausiai, kiek yra raudonos spalvos atspalvių (vien tų, kuriuos mes matome), kas yra kraujas, jei, nagrinėtume jį iki DNR lygmens, ir kas yra mūsų pasaulis (Žemė), jei tik ne mažytė dalelytė, - atrodytų, nė neverta to aptarinėti. Per žmonijos rašto istoriją, kurią žinome, parašyta daugybė milijonų knygų, kai kurios, deja (o gal gerai), dingo ir nebeatsiras turbūt. Tačiau kiek protingesnis ir išmintingesnis tapo žmogus? Istorija liudija, kad žmonijos progresą varo vienetai - genijai, Mokytojai, nušvitusieji. Milijardai žmonių neskaito tų milijardų knygų, kurias taip lengva atsiversti, bet sunku skaityti prisiversti... Atrodytų, kas yra tokio gyventi pagal Dievo įsakymus - vienas niekas. Bet... Kiek pasaulyje nusikaltimų ir nuodėmių, kurias žmogus visaip teisina? Kodėl?

DRAVENIS

Guru Guru, mes kasdien prarandame tai, ko nėra. Mums tik atrodo, kad mes gyvename - taip nėra. Knygos nesvarbios, racionalus protas bevertis... Dievo įsakymai neįgyvendinami... Klaida klausti, kodėl taip yra? Reikia klausti - kas aš esu?

GURU GURU

Draveni, prarasdami mes atrandam - tik ką? Ką mes darom, jei negyvenam? Knygas rašė žmonės, su protu, kodėl? Yra daug gerų, nors ir ne šventų, žmonių. Kas aš esu? 

DRAVENIS

Guru Guru, prarasdami pasaulį, mes atrandame save, mūsų gyvenimas - holograma, nežinia, ką mes čia darome, todėl reikia skaityti bepročių knygas, nes "su protu" parašytos knygos yra tik didaktika arba hipotezės... Mes esame geri žmonės, ir to pakanka... Kas aš esu? NEŽINAU! Ir kuo didesnis bus tas „nežinau“, tuo bus stipresnis satori... Tai zen.

GURU GURU

Kai mes paliečiame pasaulį, ir jis išnyksta, kai jaučiame, kad esame gimę tik tam, kad palūžtume (...) Tada visas pasaulis atrodo kaip liūdesio daina. (Current 93) Hologramą 1949 m. išrado Vengrijos žydas Günszbergas Dénesas, kuris su Ianniu Xenakiu ginčijosi, kuris iš jų išrado granulių sintezę. Tai - tik trimačio pasaulio imitavimas. O kiek matavimų yra Visatoje? Nejaugi tik trys? Taigi teigti, kad mes holograma, nėra joks mistinis atradimas - taip, mes trimačiai, o matyti save ar būti matomi kitų galime sapne ar komoje.  Kurie bepročiai Tau patinka, Draveni? Kurių knygas vertini labiausiai? Mano mylimas beprotis - Albert'as Camus, suvokęs Sizifo darbo absurdiškumą. Geras žmogus - ne profesija, kažkas yra sakęs. Kas tuomet yra geras žmogus? Kiek gerų darbų padarome per gyvenimą? Kiek jų užtenka Karminės matematikos ministerijai, kad ši pagerintų mūsų kito gyvenimo sąlygas? Kas Tu esi? Aš žinau! Tu esi Dravenis! 

DRAVENIS

Guru Guru, tu tikrai esi Guru, galiu su tavimi ginčytis tik iki tam tikro lygio. Tu kartelę pakėlei per aukštai, jau neperšoksiu. Ši diskusija - man pamoka, kad dažnokai pervertinu savo jėgas. Taip, aš Dravenis, esu tik pakrantės smėlis. Aš stoviu prie didžiulio vandenyno krašto ir noriu perplaukti į kitą pusę. Tu manęs klausi, kas yra vandenynas? Aš tikrai nežinau. Aš nežinau, kas esu. Aš tik poetas. Aš ne mąstytojas, ne filosofas, ne mokslininkas. Žinios - tai ne mano sritis. Dabar aš esu komoje ir žinau, kad pabusiu, todėl galvoju, kaip gyvensiu toliau. Pabusiu ir vėl liksiu nevykėlis. Kai pradedu rimtai šnekėti, filosofuoti, kiti gali išmatuoti mano žodžius, kai rašau eiles, tampu neišmatuojamas....

GURU GURU

Aš nesu Guru, esu tik savyje susipainiojusi psichoanalitiko, filosofo ir kaimo mąstytojo, "padejuotojo" gailus šešėlis. Mano mąstymas niekam nereikalingas, mano mintis girdi tik Dievas, o tie, kam jos adresuotos, jų nenori suvokti... Esu niekas, kaip ir visi, gimęs kaip kūdikis, mirsiu taip pat, kaip ir visi, tik savaip, pateksiu į kažkurią statistiką. Tačiau esu laimingas, myliu, turiu Mylimąją, kuri mane taip pat labai myli, tad esu visai neblogoje statistikoje... O daugiau viskas yra niekai, be Meilės gyvenimas neturi prasmės, visa socialinė, kitokia žmogaus veikla yra nesusipratimas, sukurtas tų, kurie mus kontroliuoja. Žmonija seniai galėtų gyventi laimingai, "komunizme", tačiau valdantysis "žynių" sluoksnis sukūrė apie save mitus, kokie jie esą šventieji faraonai, "Mokytojai", JIE valdo pinigus, žiniasklaidą, karines kontrolės priemones, ryšius, maistą, farmaciją... Pagalvok, Meistre, juk žmonija VISADA galėjo gyventi Satja Jugoje, Tiesos amžiuje, tačiau jai buvo užprogramuota valdančiosios klasės (ją konspirologai vadina "iliuminatais"), kad reikia palaukti, o tada jau bus gerai... Realiai pažvelk, ką turime - Afrika yra galingiausias žemynas per se, tačiau tai - tik vergai, JIEMS neapsimoka, kad jie gyventų pasiturinčiai, nes Afrikoje yra deimantai, auksas, uranas, kitos brangios iškasenos. Civilizacija nužudė žmoniškumą, tačiau ji ir pati kilo jau po Abelio žmogžudystės. Pirmoji žmogžudystė / žalčiažudystė / totemžudystė tapo nesibaigiančios karmos grandinės pradžia. Visa žmonijos istorija yra pralietas kraujas ir daug pavardžių. Ir dar - daug skausmo ir kančių, kurias paprastiems žmogeliams sukelia JIE. MES tegalime savo išmintimi ir protu suvokti tai, tačiau nieko negalime keisti. Todėl belieka nesinervinti, pasiguosti tuo, kad reikia keisti save, o iš tikro žinome, kad meluojame sau ir visiems: viskas yra labai, labai blogai. Ir tai niekada nepasikeis. 

DRAVENIS

Guru Guru, mums dar NEUŽDRAUSTA rašyti, mes dar galime pakankamai laisvai reikšti savo mintis. Žinau, kad situacija tik blogės, bet aš išmokau gyventi kukliai, beveik asketiškai. Galbūt jei gyvenimas būtų buvęs geresnis, aš neatversčiau išminties knygų, nemedituočiau... Prisimenu kinų posakį, priskiriamą Mao Zedong'ui: „Kuo blogiau - tuo geriau.“

GURU GURU

Rašyti dar neuždrausta, tiksliau, dar neuždrausta mąstyti, tačiau mums JIE bando drausti platinti savo žodžius taip, kaip tai gali daryti JIE ir JŲ draugai. Mes gyvename Pragare, Postapokaliptiniame pasaulyje (čia Tu teisus, kad esame hologramos, realiai jau esame mirę), todėl iš tikro situacija neblogės, ji yra tuo bloga, kad visada išliks vienodai bloga, tiesiog keisis dekoracijos. Begalė mūsų atgimimų - tai tik daugybė kančių, susiduriančių su kitų žmonių kančiomis, skriejančių orbitomis apie nesuskaičiuojamą galybę pasaulių... Tobuliausias mokslas man atrodo astronomija, nes ji vienintelė VISADA ėjo pirmyn, - kadaise Visatos dydis buvo, manoma, mažesnis, dabar jis gerokai "padidėjo", ir mūsų matymo spektras plečiasi. Mokslininkai nepraranda vilties konstruoti naujus aparatus, kad pažvelgtų kuo toliau ir kuo giliau. Jei atmestume tai, kam naudojamas mokslas (komercija, karas), jis yra mūsų pagrindinis progreso variklis. Jis yra tas optimizmas, kurio dėka vieną dieną žmogus susidurs su Dievu akis į akį. Linkiu nuoširdžiai mokslui pamiršti ateizmą (ypač "religinį ateizmą") ir tiesiog visomis priemonėmis siekti atradimų, kurie padėtų žmonėms. Dar vienas dalykas, be Meilės ir mokslo, yra Grožis. Sako, tik žmogus sugeba išgyventi estetinį katarsį. Nežinau, ar taip, gyvūnų intelektas (kaip ir dirbtinis intelektas) man - mįslė. Grožis tikrai gali jei ne išgelbėti pasaulį, tai bent būti vienas tų stabdžių, kurie sustabdo karus. Meno jėga - didžiulė. Kuklus gyvenimas - pats geriausias, nes, kaip sakė vienas išminčius, kaip gerai, kad tiek daug daiktų neturiu (laisvai perfrazuoju). Realiai žmogui reikia labai nedaug, kad galėtų būti laimingas ir eitų suvokimo, nušvitimo keliu. 

DRAVENIS

Guru Guru, mes esame nustumti į požemį, kad aš marginalas, tai nieko keisto, bet tu esi baigęs net kelias aukštąsias mokyklas, moki daug kalbų, parašei disertaciją... ir tau, kaip suprantu, nėra atviros durys... Mane džiugina, kad naujausi mokslo atradimai patvirtina mano dvasinę poziciją. Kai aš energingai praktikavau zen, pasaulis man tarsi neegzistavo, bet dabar pasaulio problemų aktualumas - tai signalas, kad aš nepakankamai praktikuoju... Kūryba nėra zen tikslas, tai šalutinis praktikos produktas, kūrybos gali ir nebūti... Ar susidursime akis į akį su Dievu? Ar tai metafora? Ar sparnuotas posakis? Mano Sąmonė yra dievybė ir zen mokinys 108 kartus prieš meditaciją lenkiasi savo Tikrajam aš. Zen yra neteistinė religija, todėl kai pradedame diskutuoti ir dažnokai nesusikalbame, budizmas - vienintelė neteistinė religija, gal dar ir Bon...

GURU GURU

Moksle, žinia, yra dvi stovyklos - tokių, kaip Carlas Saganas, kurie nė neabejojo, kad Visatoje daugybė protingų būtybių (ne šiaip gyvybės apraiškų), kad egzistuoja "kai kas daugiau" nei įprasta manyti, ir tokių mokslininkų, kurie "daro mokslą dėl mokslo", yra savotiškos "mokslo religijos" išpažinėjai. Nesakau, kad tai blogai, tačiau dažniausiai jie pamiršta pažvelgti į viską iš paprastos, žmogiškos, tuo pačiu metafizinės, mistinės pusės, paklausti savęs paprasto klausimo, apie kurį, Meistre, kalbi: "Kas aš esu?" Ir visgi tikiu aš mokslu, nes dedu į jį viltis. Mokslas buvo, yra ir bus naudojamas blogiui, tačiau jis neša ir šviesą, gėrį. Kiekvienam skeptikui siūlyčiau bent kartais pažiūrėti vieną kitą dokumentinį filmą apie žvaigždes (pas mus jų beveik nesimato dėl "civilizuoto" žmogaus "civilizacijos laimėjimų"). Tuomet darosi akivaizdu, kokie esame menki, tuo pačiu suvoksime, kad turime milžinišką potencialą (kaip kad sakoma, kad kiekviename mūsų yra buda) pažinti pasaulį. Su Dievu susiduriame kasdien, kiekvieną akimirką Jis mus girdi ir mato. Taip pasakyta Šventojoje Knygoje. Tad tai - ne metafora. Kas yra Dievas - paslaptis. Simboliškai atskleisti 99 Jo vardai (kurie iš tikro yra Jo savybės, kaip antai gailestingasis, realusis ir kt.), o 100-asis liudija Jį esant didžiausią paslaptį. Zen yra apie 500 m. atsiradusi puiki proto mankšta, praktika, tačiau ne teologija. Budizmas turi sudėtingą teologiją, kurios čán (Kinijoje), vėliau zen (Japonijoje), sŏn (Korėjoje) atmaina beveik atsisakė teologijos. Ar žinai, Meistre, kad pirmieji „rekrūtai“ į čán budistus buvo mistikai daosai? Jų teologija ir mitologija - milžiniška. Apie čán sukūrusį Bodhidharmą beveik nieko nežinoma... Kas buvo šis Mokytojas? Gal jis tiesiog norėjo apvalyti religiją nuo dogmų ir palikti vien religijos praktiką? Gal todėl atsisakė kalbų apie Dievą, nes žmogus vis vien nieko nesupranta, apie Jį kalbėdamas? Visos religijos yra teistinės, Draveni, jau pats posakis "neteistinė religija" yra absurdas, nes lotynų kalbos žodis re-ligio reiškia "vėl susijungiu, atgaunu prarastąjį ryšį (su Dievu)". Oṃ maṇi padme hūṃ. Allāhu Akbar

DRAVENIS

Guru Guru, tu mąstai teisingai, ir man tikrai nereikia Tavęs mokyti. Tavo dvasinės žinios gilios, bet to nepakanka - reikalinga dvasinė praktika. Aš esu praktikos žmogus, ne mąstytojas... Tai - raktas, norint suprasti mane. Aš noriu praktikuoti, bet ne studijuoti, aš nenoriu kaupti žinių, bet noriu medituoti... Gal meditacija pakeitė mano mąstymą, todėl, pasak kritikų, aš rašau šizofreniškai... gal būt aš pasiekiau posūkio tašką, glūdintį sąmonės gelmėse, tiksliau – aš noriu pasiekti šį tašką medituodamas.

GURU GURU

Taip, bet ir aš turiu savą praktiką... Ne tik teoriją. Kita vertus, džnjana (žinojimo) joga juk niekuo blogesnė už meditaciją?

DRAVENIS

Labai gerai, kad Tu turi savo praktiką... Tavo teiginys man pasirodė lengvas kaip pūkelis. Zen meistrai sako: „Jei tavo praktika nesutinka kliūčių ir pasipriešinimo - ji netikra.“ Praktikuoti sunku, skaityti, samprotauti - lengva, todėl džnjana skatina spekuliatyvų mąstymą, o tai blogai...

GURU GURU

Man mano praktika tinka, patinka ir, tikiuosi, padeda. Nežinau, ką Didžioji Karmos Mašina apie tai mano, bet savo praktiką atlieku nuoširdžiai. Kas yra spekuliacija? Koks mąstymas nėra spekuliatyvus?

DRAVENIS

Anksčiau aš daug skaičiau, dabar pamiršau viską, o tu man džiugiai priminei tuos laikus, kai aš „graužiau“ knygas, valandų valandas diskutavau... Dabar man sunku atsakyti į tavo klausimus, tu žinai atsakymus, aš tik norėjau pasakyti, kad samprotavimais Būties negalima paaiškinti, samprotavimai yra tik samprotavimai...

GURU GURU

Knygų "graužimas" ir man buvo būdingas, dabar jį pakeitė muzika ir filmai, garsai ir vaizdai... Meditacija - tiesiog kitoks intelekto panaudojimas.

DRAVENIS

Guru Guru, meditacija - tai nėra kitoks intelekto panaudojimas, meditacijos metu išjungiamas intelektas, kad jis netrukdytų skverbtis į sąmonės gelmes, į paslaptį...

GURU GURU

Ar gali sąžiningai pripažinti, Meistre, kad visada išjungi protą? Kaip tai atrodo, kai protas išjungiamas, kokia tai būsena? Ką primena?

DRAVENIS

Guru Guru, kartais pavyksta išjungti protą.... tada lieka tik švarus, nuogas suvokimas. Primena aiškumo būseną.

GURU GURU

O kas tampa aišku?

DRAVENIS

Pojūčiai tampa aiškesni - rega, klausa, kvapas...

GURU GURU

Žmogus turi daugybę pojūčių... Jei nuo visų atsiribotų, mirtų. Medicina tai įrodė. Argi atsiriboti reikia nuo to, kas žmogui duota? Manau, kaip tik būtinas saikas - juk budistai turi laikytis vidurio kelio, o ne asketizmo, kurį Buda neigė?

DRAVENIS

Guru Guru, argi aiškumas yra atsiribojimas? Argi aiškumas - asketizmas? Visi pojūčiai tampa aiškesni.

GURU GURU

Ir kur link tas aiškumas veda? Ką pavyksta suvokti, sužinoti, pajusti? Kokia meditacijos esmė? Nusiraminimas?

DRAVENIS

Aiškumas veda link didesnio aiškumo... Tada supranti ir įsitikini, kad nieko nereikia sužinoti, pajusti, reikia išlikti Suvokime ir kuo ilgiau... Meditacija - tai ne nusiraminimas, o žvalumas.

GURU GURU

Žvaliam būti gerai, bet ar didesnio aiškumo paieškos nėra tiesiog tam tikros adrenalino, azarto paieškos? Kas yra maksimalus aiškumas, ar jis pasiekiamas? O kaip dėl zen doktrinos, neva nušvisti galima akimoju?

DRAVENIS

Ne, tai ne adrenalinas... Maksimalus aiškumas - tai nušvitimas, ir jis pasiekiamas akimirksniu.

GURU GURU

Ir kas tuomet? Ar tai vienkartinis nušvitimas, ar jį vėl ir vėl reikia pasiekti?

DRAVENIS

Tuomet supranti - kad Tai nieko ypatingo. Pakanka ir vieno karto... Bet gali būti ir daugiau...

GURU GURU

Vadinasi, nėra vieno nušvitimo? Nėra taip, kad nušvinti, - ir viskas?

DRAVENIS

Guru Guru, aš pasakiau, kiek žinojau, jei kalbėčiau ir aiškinčiau toliau, – būčiau niekšas ir padugnė... Puiki diskusija! Tu mane prispaudei prie sienos! Sveikinu!

GURU GURU

Už sienos tai nieko nėra...  O kodėl nušvitusieji niekad neaiškina nieko, Meistre, o kalba daug tik tie, kurie nieko neišmano?

DRAVENIS

Todėl, kad vertingi žodžiai yra beverčiai, o tušti puodai garsiai skamba...

GURU GURU

Man patinka Tylinčiojo Filosofo žodžiai... 

DRAVENIS

Tai panašu į griaustinio tylą... Arba į ramybės tašką, esantį tornado centre.

GURU GURU

Gyventi ciklono (ar tornado) centre - tai absoliuti ramybė. Realiai mes visi gyvename ant ugnikalnio, - mokykimės iš Indonezijos gyventojų, kurie prie to pripratę, nors ir ne visi budistai...

DRAVENIS

Guru Guru, neprisirišk prie budizmo, neprisirišk prie nieko. Zen Meistras pasakytų - budizmas yra tik akmenėlis, gulintis ant vieškelio, geriau neužlipki ant jo, nes gali nugriūti... Guru Guru, nužudyk Budą, nugalabyk visus Patriarchus, sudegink visas šventyklas ir visus Sutrų komentarus...

GURU GURU

O ar galiu prisirišti prie Meilės, prie Mylimosios? Ar Buda neprieštaraus?

DRAVENIS

Guru Guru, tik MEILĖ išlaisvina! Manau, Buda bus laimingas, jei tu prisiriši prie Mylimosios!

 

Salėje pasigirdo plojimai. Žiūrovai atsistojo ir pradėjo šaukti: „Bravo!“. Artistai nusilenkė ir ištirpo. Guru Guru iš užkulisių atsargiai įžengė į sceną. Salė buvo tuščia.

 

Vilnius, 2014 m. 

Komentarai