Pradžia / Radikaliai
 

Baltas kelias naktimis dar švyti...

Naujausios eilės.

Pranciška Regina Liubertaitė
2014 m. Spalio 27 d., 19:19
Skaityta: 54 k.
Kelias per mano gimtąjį Liolių kaimą. A. Žižiūno nuotr.
Kelias per mano gimtąjį Liolių kaimą. A. Žižiūno nuotr.

Baltas kelias į namus

 

Baltas kelias naktimis dar švyti:

Sapnuose grįžtu juo į namus.

Mintyse vardus, į veidus įrašytus,

Miglomis apglosto liūdintis dangus.

Dulkių kelias toks ryškus ir baltas,

Toks atgijęs po gaivaus lietaus

Tarsi angelas skaidrus, nekaltas –

Atspindys rasos laše dangaus.

Baltas kelias atminty nuskrieja

Į gilybę šviesią tylančių dienų.

Lietuje ar šalty, su speigu ar vėju

Juo į jaukią pradžią pareinu.

Mano kelias naktimis plevena

Mėnesienos burtų atspindžiuos.

Mintys ilgesingai dar sruvena:

Pakelės takelio kelyje ilgiuos.

 

2014

 

Pasidejavimai

 

Jau atmylėjo mane gyvenimas.

Jau atmylėjo.

Jau išgulėjo duobelę nerimas.

Jau išgulėjo.

Jau iškočiojo mane likimas.

Jau iškočiojo.

Jau apmiglojo akis laukimas.

Jau apmiglojo.

Jau suledėjo graudus verkimas.

Jau suledėjo.

Jau atmylėjo mane jaunystė.

Jau atmylėjo.

Į baltą skraistę šarma suvystė.

Nepagailėjo.

 

2014

 

Pupelių sodinimas

 

Poetai skaitys poeziją,

Skaitysiu tik pupeles.

Galiu ir viena patylėti.

Pupelių poetai nelies.

Poezija tokia pupėta...

Jokia naktinė pelėda

Pupelių sodintų neles,

Nes gaudys tik peles

Seniai iškirstam sode,

Susiliejusiam su erdve.

Per poezijos vasaras

Sodinsiu tik pupeles.

Kiti teskaito poeziją,

O aš tiktai pupeles.

 

2014

 

Pa(si)rinkimas

 

Ne vieną jų pramėčiau

Ar rištą grandim paleidau.

Buvau smarki. Netikėta?

Netiko nė vienas prie veido.

 

 

Ne vieną iš jų pavariau.

Kai išdavė, koja pamyniau.

Gal ką negerai padariau?

Norėjau, kad būtų šilkiniai.

 

Ne kartą įpykus spjaudžiau,

Pažeminta bjauriai bariaus.

Paikystės skyrybas nuaudė:

Šėlionės jiems buvo geriau.

 

Tik vieną nelaimė ištiko:

Prispaudė didžiulė bėda.

Jis mano širdy pasiliko:

Lemtis taip paskyrė tada.

 

2014

 

Patarimai

 

Nestovėk prie lango kai lyja,

Lašeliu ant stiklo ištirpsi.

Nerymok prie ugnies. Žarija

Anapus nudegins tau pirštą.

 

Neik vienplaukis prieš vėją, –

Išrengs ir apstumdys nuogą.

Kai būsi skausmą nurijęs,

Paskubom nevalgyk uogų, –

 

Būsi Anapus smaližius,

Būsi ištirpęs kaip lašas.

Žarija žėruosi po liže,

Skraidysi pažeme basas.

 

Nestovėk prie lango lyjant,

Nebraidyk upelių vandens:

Vėjas tirtės, smilks žarijos.

Išskridusiam plaukus kedens.

 

2014

Komentarai