Meistro sapnas. Pirmasis Guru Guru laiškas

... (kad ir per kančias, genocidus, kolonizaciją) nebūtų atradę Rytų, Pietų ir Šiaurės, mes, tie patys europiečiai, nieko nežinotume apie Tuštumą, budizmą, šamanizmą, totemus, Islamą ir daugybę kitų dalykų. Tačiau ar tai būtų blogai? Yra daug genčių, kurios gyvena laimingai „neišgelbėtos“ krikščionių misionierių ar budistų vienuolių. Žinoma, jų skaičius mažėja, tačiau vis dėlto tokių dar esama Papua, Vanuatu, indėnų kraštuose. Jų išmintis - sena kaip pasaulis.

Dievas / Tuštuma / Sąmonė mus žadina, nori, kad mes tobulėtume dvasiškai, kad neapsiribotume tik materialinių gėrybių teikiamais malonumais, todėl Jis NETENKINA materialių troškimų, Jis padeda žmogui, žengiančiam bet kokiu Jo apreikštu keliu, tarnaujančiam bet kokiai Jo atneštai Tradicijai... Todėl tik realizuodamas savo individualumą žmogus pasiekia Universalų kelią, ir ne kitaip.

Kas miršta, jei nemiršta žmogus? Kas gimsta, jei negimsta žmogus? Nežinau kas miršta, nežinau kas gimsta. Draveni, esi Regėtojas, todėl ir suvoki karmą - kerus... Man ji(e) primena tartum stygas, supančias, supančiojusias visatą. Net fizikai turi stygų teoriją... Gal todėl dabar galiu sapnuoti drąsiai ir niekas nesutrukdo mano sapnų...

Be meilės sapnuoti nepavyksta, todėl rašau eilėraščius savo Mylimajai, kurias Sapnų meistras pasiųs Dogū, ir ji išgirs mano eiles.

Jaučiu, kad viskas vyksta pagal žmogaus protui nesuvokiamą Jo valią ir tikslą. Tragiška, kad Dievo valia ir žmogaus valia kartais skiriasi. Harmoniją galima pasiekti meditacija, dvasinių žinių įsisavinimu, Šventraščių studijomis, gerais darbais, savo ambicijų ir troškimų apribojimu. Mano sprendimai ne visada išmintingi, bet aš paklustu „vidiniam balsui“, širdžiai ar dar kažkam, Jam, Jai....

Pasaulis – tai Jo paslaptis ir sapnas. Galbūt nėra nei gimimo, nei mirties - tik iliuzinių reginių šou, gal nėra ir reinkarnacijos - tik amžinas buvimas.

Vilnius, 2014 m.