Išskirtiniai interviu su legendiniais muzikantais. Nr. 11. Akustinio roko duetas „DviD“ (video)

Nuorodos:

https://www.facebook.com/dovydasirdovile

https://www.youtube.com/channel/UCxQ1k5BcETlL1YN4mu8dD4w

Interviu (2014 10 16):

Ką manote apie garso meną/eksperimentinę muziką/garsavaizdžio meną (derinant su ir teatru, pvz.) pasaulyje ir Lietuvoje? Ką labiausiai vertinate?

Dovydas. Būsiu atviras, prieš keletą metų išgirdęs terminą „garso menas“ ne visai supratau, kas tai yra. Pirma mintis buvo: „O kodėl negalima to vadinti tiesiog muzika?“ Tačiau, laimė, pasidomėjau šiek tiek daugiau ir supratau, kad tai toli gražu nėra ta muzika, kurią aš įsivaizdavau. Į šią sąvoką telpa tiek daug, kad sunku patikėti. Mane šioje sferoje kone labiausiai žavi garso skulptūros. Ypač Harry Bertoia (1915-1978) darbai. Paprastai kalbėdamas vengiu tokių žodžių, kaip „magiška“, „stebuklinga“ ir pan., tačiau pamačius Harry Bertoia darbus galvoje sukosi tik tokie žodžiai. Mano galva, tai yra ekstraordinaru.

Kalbant apie teatrą, manau, būtų puikus dalykas sujungti jį su garso menu. Juk teatras nuo Antikos laikų tikrai pasikeitė, tobulėjo. Kodėl gi nepridėjus dar kažko? Kodėl nepridėjus garso meno? Juk garsas teatre visada buvo. Manau, tai pritrauktų daugiau žiūrovų, nes susirinktų ne tik žmonės, kurie domisi teatru, bet ir žmonės, besidomintys garso menu. Manau, tai būtų kažkas įdomaus, nepaprasto.

Dovilė. Dar su tokiu daiktu neteko susidurt, dar nuomonė nesusiformulavo...

Vardas, pavardė, gimimo metai ir vieta.

Dovydas Padkamaris, gimiau 1993 m. Utenoje.

Dovilė Kirdeikytė, 1993-02-04. Gimiau Panevėžy, užaugau Užpaliuose, Utenos rajone, dabar gyvenu Vilniuj.

Susipažinimo su muzika aplinkybės.

Dovydas. Muziką mėgdavau nuo visiškai mažų dienų. Mama pasakojo, kad dar nemokėjau vaikščioti, tačiau nieko man nereikėdavo, tik kad fone grotų magnetofonas (na, aišku, pora žaislų irgi nepakenkdavo). O rimčiau su muzika susipažinau kažkur 7-oje klasėje, kai gavau pirmąją gitarą. Apie 2007-2008 m.

Dovilė. Pirmoji pažintis su muzika – pradinės klasės. Nusekiau paskui vyresnę sesę į kanklių ansablį „Pasagalėlė“. Bet muzikante save pradėjau laikyti devintoje klasėje, kai muzikos nuostabiausias mokytojas V. Latonas supažindino mane su būgnais ir priėmė į gimnazijos orkestrą.

Pirmosios grupės, kuriose teko groti/jas sukurti. Pirmi sukurti kūriniai.

Dovydas. 2012 m. mokinių grupėje „Sankaba“. Nieko rimto nepadarėme, tačiau to laiko, kurį praleidau grodamas su tais nuostabiais žmonėmis, į nieką nekeisčiau.

Visą laiką grodavau vienas. Kadangi ilgai gyvenau kaime, su seneliais (ten lankiau ir mokyklą iki 10 klasės), tai nelabai buvo galimybių ir ką nors suburti. Tiesa, kai 2011 m. persikėliau gyventi į Uteną ir pradėjau lankyti gimnaziją, ten mane pastebėjo muzikos mokytoja. Susipažinau su vienu vaikinuku iš paralelinės klasės, kuris taip pat grojo gitara. Pradėjom groti kartu svetimas dainas. Žinojom, kad nieko rimto neplanuojam, grojom savo malonumui, todėl patys nieko ir nekūrėme. Po to, 2012 m., mano bendraamžiai man pasiūlė prisijungti prie jų grupės, pavadinimu „Sankaba“, nes kažkaip ten atsitiko, kad jiems reikėjo vokalisto. Pabandžiau, priėmė, patiko. Tuo pačiu dar ir ritmo gitaristo vaidmenį atlikau. Parašėme keletą dainų. Tačiau, kaip žinia, dvylikta klasė yra ta riba, ties kuria reikia planuoti tolimesnį gyvenimą, studijas ir pan., todėl taip jau atsitiko, kad grupė iširo ir muzikantai išsiskirstė kas sau. Tiesa, ne visi.

Kadangi su grupės būgnininke įstojome ten pat, tai dviese grojam dar ir dabar. Tiesa, akustiškai. Mus praminė „DviD“, pagal pirmąsias mūsų vardų raides. Taip ir liko.

Pirmą dainą parašiau dar būdamas aštuntoje klasėje, nes buvo kažkoks koncertas, festivalis ar panašiai, kuriame dalyviai turėjo atlikti savo kūrybos dainas ir muzikos mokytoja pasiūlė man pabandyti. Ir aš pabandžiau.

Dovilė. Pati pirmoji grupė buvo mokyklinės reikšmės „Iškreipta logika“, grojom punk‘ą. Ne itin vykusi grupė...

Per keturis gimnazijos metus (2008-2012) grojau septyniose mokyklinės reikšmės grupėse, ne visas gal net galima ir buvo pavadint grupėmis, kai kurios ne pilnos sudėties, kai kurios nesukūrė nieko savo, dauguma net pavadinimo neturėjo. Bet paskutinė, „Sankaba“, buvo rimčiausia. Turėjom net du koncertus. Grupė gyvavo 2011-2012 m., iki kol baigėm mokyklą, ir visi išsivažinėjo kas kur.

Kokiuose įrašuose dalyvavote?

Dovydas. Deja, įrašų dar neturime. Gal kada nors ateity..

Kokiuose žymesniuose, įdomesniuose koncertuose, festivaliuose dalyvavote.

Dovydas. Niekur taip rimtai ir negrojome. Tiesa, šiemet, rugsėjo mėn. pabaigoje dalyvavome muzikos klubo VIENIŠAS VILKAS VII-ojo sezono atidarymo koncerte, kur atlikome keletą savo dainų. Nieko grandioziško ar galingo, tačiau susipažinome su žmonėmis, kuriuos drąsiai galima vadinti scenos grandais. Taip pat aplinka buvo labai jauki, koncertas smagus. Mums tai jau yra daug.

Dovilė. Su grupėmis niekur ypatingai neteko dalyvauti. Tačiau su gimnazijos orkestru teko groti Vokietijoje, tikslaus festivalio pavadinimo neprisimenu.

Kur grojate, ką kuriate dabar?

Dovydas. Dabar groju grupėje iš dviejų asmenų, pavadinimu „DviD“. Grojam akustiškai, rašom savo dainas. Muzika ganėtinai lengva, melodinga. Kad ir kaip norėtųsi groti roką ar metalą, tenka taikytis prie galimybių :)

Tačiau tikrai esu patenkintas mūsų darbais, manau, kad kol kas mes darome tai, kas patinka mums, o tai, ko gero, yra svarbiausia.

Dovilė. Šiuo metu groju grupėje, susidedančioj iš dviejų narių, „DviD“. Grojam akustinį roką.

Pagrindinės įtakos - nuo muzikos iki bet ko.

Dovydas. Nuo vaikystės mėgdavau tokią muziką, kur skambėdavo gitaros. Tuo pačiu man muzikoje svarbiausias dalykas, ko gero, yra melodija. Todėl pradėjau internete ieškotis savo mėgstamų atlikėjų dainų akordų, bandydavau groti. Ko gero, tokios grupės (kalbant apie lietuviškas) kaip „Hiperbolė“, „Foje“, „Siela“, atlikėjas Andrius Mamontovas ir padarė didžiausią įtaką mano kūrybai. Žinoma, užsienio muzika irgi turėjo savo įtakos, tik jų dainų atlikimas dažniausiai būdavo sudėtingesnis. Bet manau, kad iš užsienio grupių man didžiausią įtaką padarė (ir meilę muzikai „įpiešė“) grupė „Scorpions“. Jie turi tiek lengvų, ramių dainų, tiek sunkesnių, tačiau visos yra be proto melodingos. Ir nuo vaikystės man be galo patiko Klaus Meine („Scorpions“ vokalisto) vokalas. Atrodė, kad jis gali pasiekti neribotas aukštumas. Man tai buvo kažkas tokio.

Dovilė. „Tenacious D“ ir Salomėja Nėris. Taip pat antras golfas su iškultu priekiniu žibintu, kuris įkvėpė parašyti beveik minutės ilgio dainą apie šerną...

Mėgstamiausi/labiausiai vertinami Lietuvos/užsienio muzikantai/grupės.

Dovydas. Anksčiau maniau, kad Lietuvoje geros muzikos paprasčiausiai nėra, tačiau paaiškėjo, kad tiesiog per mažai domėjausi. Aišku, visada mano grojaraštyje būdavo Andriaus Mamontovo, FOJE, Hiperbolės muzika.. tačiau tai, ką matydavau per televiziją, man labai nepatiko. Viršų ėmė ne muzika, o išvaizda ir nuogų šlaunų paradas. Man labai patinka grupės „Siela“ dainos (gal dėl to, kad pats esu iš Utenos, nežinau). Taip pat, manau, kad tokios grupės, kaip „Thundertale“ ar gan naujas projektas „Minor Modesty“ su Č. Gabaliu priešaky, kuria tikrai aukšto lygio muziką. Iš užsienio grupių ar atlikėjų sunku net išsirinkti.. kai buvau mažas labai mėgau Bryan Adams. Žinoma, kaip jau minėjau, „Scorpions“ buvo ir liko viena mėgstamiausių grupių. O šiaip, nuo tokių jau klasika tapusių grupių, kaip „The Beatles“, „Pink Floyd“, „Led Zeppelin“, „AC/DC“, „Nirvana“, „Queen“, „Bon Jovi“, „Metallica“, „Iron Maiden“ ir kt. iki galbūt mažiau kam žinomų grupių Lietuvoje, kaip „Edguy“, „Avantasia“, „Billy Talent“, „Nomy“, „Alter Bridge“ (pastarieji, manau, šiuo metu yra mano mėgstamiausi) ir kažkas panašaus. Galėčiau apie mėgstamą muziką tris lapus prirašyt ir vis tiek dar nebūtų pabaiga, tai kol kas apsiribosiu ties tuo, ką parašiau :)

Dovilė. Mėgstamiausių grupių ir atlikėjų neturiu, kas dieną jie vis keičiasi. Vertinu visus, kurie groja kokybiškai.

Visa kita, ko nepaklausiau - tarkime, kažkokie linksmi/liūdni/įdomūs nutikimai, susiję su muzikavimu ir pan.

Dovydas. Hm... Ko gero, šiuo metu galiu prisiminti tik vieną tokį įvykį (ir turbūt dar ilgai prisiminsiu, nors ir norėtųsi kuo greičiau pamiršti). Pamenu, dar grojom su grupe. Garso patikrinimo nebuvo, aparatūra buvo labai prasta, bet jau nebeturėjom kur dingti, todėl pradėjome groti. Monitorių, tiesa, taip pat nebuvo, todėl beveik negirdėjom, kaip skambam. Nemačiau nieko, tik keistai tarpusavy besižvalgančius žmones, kurie bandė klausytis mūsų. Jų veidai buvo pilni nuostabos, tačiau tikrai ne gerąja to žodžio prasme. Atlikus pirmąją dainą išgirdau, kaip viena iš organizatorių man šaukia: „Kai dainuoji, užmink koja ant laido, kad būtų garsas, nes kitaip dinginėja!“. Man buvo lengvas šokas. Galiausiai užbaigėm tą klaikų pasirodymą ir supratau, kad prieš grojant kur nors, negalima apsieiti be garso patikrinimo.

Kas esate labiau, kokių nuotaikų inspiruotas – (kino, teatro) aktorius, muzikantas (galima sakyti, bardas?), „keistuolis“, ...?

Dovydas. Visada laikiau save kitokiu, nei dauguma. Nemėgdavau plaukti pasroviui, vaikytis madų. Kai kurie žmonės sako, kad aš keistas.. ko gero jie teisūs. Bet keistas jiems esu tik todėl, kad esu ne toks, kaip jie arba tiesiog mąstau skirtingai, ar mano idėjos nesutampa su jų. Pats „etikečių“ stengiuosi nelipdyti nei kitiems, nei sau. Taigi, vieni mane vadina keistuoliu, kiti ir bardu pavadina.. ko gero, jie visi teisūs, nes tai yra jų nuomonė. O ir inspiruotas vienos nuotaikos žmogus vargu ar gali būti. Nes emocijos yra linkusios keistis ir nieko čia nepadarysi. Keletas žmonių, paklausę vieną, kitą mano dainą man pasakė, kad mano dainos kažkokios labai „depresuotos“. Viskas, ką galėjau atsakyti, kad „Kaip jautiesi, taip ir kuri“. Jei tą akimirką taip jaučiausi, tai tokią dainą ir parašiau. Jei ateis įkvėpimas parašyti dainą, kai būsiu pats laimingiausias pasaulyje, ko gero apie tai ir parašysiu.

Dovilė. Perkusininkė.

Ar yra toks dalykas kaip menininko Pašaukimas? Ar tai tiesiog, kaip sakė a.a. E. Mieželaitis, „1 proc. talento ir 99 proc. darbo“?

Dovydas. Man tai yra vienas sudėtingiausių klausimų.. pats, asmeniškai, nenoriu tikėti talentais, ar kad vienam kažko yra duota daugiau, negu kitam.. tačiau kai pažiūri į tai iš kitos pusės ir paimi pavyzdį iš asmeninės patirties.. na.. man muzikos mokytoja sakė, kad aš turiu neblogą klausą. Yra žmonių, kurie to neturi. Tačiau jie gabūs kitose srityse, kaip, pavyzdžiui, matematika, kurios aš gyvenime nemokėjau. Taip kad, ko gero, visiems duota vienodai, tik skirtingose sferose. Tačiau be didelio darbo ir noro, nebus nieko.

Dovilė. Iš molio torto neiškepsi... Reikia tiek talento, tiek darbo po lygiai.