Pradžia / Radikaliai
 

Postpasaulis. Slėnis

Slidi mėnulio trauka, sunku pasiekti namus. Sugrįžti. Svyravo akys. Guru Guru nežinojo ant ko stovi. Gal ant žemės, gal ant sniego, o gal ant debesų?

Algimantas Lyva ir Mindaugas Peleckis
2014 m. Spalio 06 d., 21:45
Skaityta: 36 k.
Be pavadinimo. Mindaugo Peleckio nuotr.
Be pavadinimo. Mindaugo Peleckio nuotr.

Slėnyje kitas laikas. Čia lygios valandos, minutės ir sekundės. Talpi minčių pusiausvyra. Tyliai skambėjo šalta rūko varsa. Tarsi neliko žemėje vietos. Dangus laidojo Guru Guru kančias. Miglos stikle ištirpo tolimas gyvenimas, liko tik matinė bedugnė.

Mąstyti trukdė drumstas ir staigus Seidų žvilgsnis - nelengva suvokti šaltus akmenis. Guru Guru regėjo saulėtus džiaugsmo bokštus, kurių tikrai nebuvo slėnyje. O gal jis apsiriko? Apstulbęs Guru Guru garsiai sušuko. Nutyso sunkus aido šešėlis. Guru Guru suprato, kad horizontas yra atviras ir neturi siekių, kad nieko neslepia pastelinis dangus, kad taisyklingai sukapoti akmenys nepaliečia tiesos, kad nėra atstumo iki šaltos saulės.

Slėnis šaltas ir tuščias it aukšta meditacijos salė, it beribė šventykla. Guru Guru persmelkė nematomas žaibas. Yra tik vienas įstatymas, tikroji dvasingumo šerdis. Sugrįžo vis dar nesuprastas tikėjimas Meile. Dabar mintys galėjo kurti šiltas spalvas.

Bet slėnis nekito, jis liko atšiaurus. Guru Guru pajuto šalto oro bangą. Vėją pavijo pageltusi žolė. Atskrido baltos snaigės ir užpustė šviesias mąstymo spragas. Guru Guru suprato, kad tai ne pabaiga, kad turi būti ypatingas, nepaneigiamas slėnio akcentas. Ir jis neapsiriko. Guru Guru išgirdo sunkius žingsnius ir jį apakino iš nakties sugrįžę du šamanai. Jie pradėjo šokti apeiginį šokį. Jų skambūs būgnai nejautė svorio, o aštrus garso plienas be skausmo nukirto sunkias mintis. Guru Guru pakluso kvietimui ir pavirto šokančiu varnu. Skardus Guru Guru riksmas užklojo slėnį. Pakartotinai suspindo trys saulės bokštai, nuo kurių nenukrito net lašas juodo šešėlio, nevilties deguto. Patikima šviesa. Palaima.

Nušvitimas neturi praeities, žinios gimsta iš nieko. Guru Guru sugrįžo namo, pas Mylimąją. Dabar galima kalbėti. Šiltus žodžius patikimai saugojo sniegas.

Guru Guru pabudo tamsoje, nes jį apakino Kelias ir aklinai užtrenktas dangus. Pasikeitė judėjimo kryptis. Guru Guru jau niekur negalėjo išeiti, niekur patekti ir nieko palikti. Ir nors dabartis buvo labai judri, Guru Guru jau neabejojo, kad kiekvienas gyvenimo mirksnis - tik sapno šešėlis. Nušvitusi akimirka neturi gimtadienio. Bekraštis būties jubiliejus. Guru Guru liko Laplandijoje. Amžinai.

Komentarai