Postpasaulis. Krioterapija

- Reikia jus gydyti šalčiu, - aiškino šamanas.

- Nejaugi? – nusistebėjo Guru Guru.

- Ar jūs norite pasveikti?

- Noriu... – patvirtino Guru Guru.

- Eime, - paragino šamanas.

Duobėti laiptai vedė žemyn, į kruopščiai slepiamų paslapčių aukštumas. Laiptai buvo minkšti, tarsi apkloti kilimu.

Pagaliau jie pasiekė didžiulę salę. Viduryje stovėjo apvalus akmeninis stalas, apkrautas keistas daiktais. Apvaliuose, keturkampiuose ir trikampiuose stiklainiuose buvo daug įvairių spalvų smėlio. Didžiuliai apvalūs grybai siekė lubas ir imitavo debesis.

Šamanas atvertė sausą knygą, suburbėjo burtažodį, ir paėmęs aštrų pušies spyglį, dūrė į ranką. Guru Guru pajuto švelnų pykinimą ir pabudo. Skambino Dravenis.

- Esu ramus...

- Aš ne... – atsiliepė Guru Guru, - Q institute mokslinė sekretorė mane išvadino našlaičiu, kiaule, psichiniu ir t.t. Rankos drebėjo. Kartais nesuprantu, kas žmonės, kas demonai, ir apskritai nieko nesuprantu...

- Aš taip pat kasdien susiduriu su panieka, pažeminimu... Jaučiuosi tarsi prakeiktas... Gal tai karma, o gal malonė, paskata tobulėti. Sakoma, kad į kampą įstumtas katinas virsta tigru...

- Iš aš jaučiuosi prakeiktas... Nenusižudau, nes myliu... – pritarė Guru Guru.

- Mene gelbsti kūryba, muzika ir meditacija. Tai gyvenimo priešnuodžiai... Anksčiau žiauriai geriau, dabar mečiau – nenoriu skaudinti artimų žmonių...

- Mene gelbsti Meilė...

- Meilė greitai užgęsta... Lieka tik vaikai ir pareiga...

- Tikra Meilė neužgęsta, ir neužges. Pareigos ir vaikai – tai egoizmo išraiškos (kitų ir savo).

- Sutinku, gyvenimas be Meilės banalus ir nuobodus... – atsiduso Dravenis.

- Postpasaulio nuobodis ir yra vienas pagrindinių jo bruožų. Reikia jam nudirti odą, tam postpasauliui, apnuoginti jo iliuzinį pavidalą...

Ryšis nutrūko. O gal čia buvo tik sapnas? Greitai į Laplandiją vežė ryto miegas Už lango ošė pušų spygliai. Guru Guru užsimerkė ir iškeliavo. Ne į sapną, bet į tikrovę. Užbaigti krioterapijos apeigą.

(Ne)Vilnius, 2014 m.