Neatsitiktinai atsitiktinė Lietuvos zinų apžvalga (1). Domininko Kunčino asmeninė kolekcija (2)

D. Kunčino kolekcija (tęsinys)

Aprašas: drobinis maišelis, šviesus, su juodu trafaretiniu akinių ir ūsų piešiniu.

Metodas: traukti ziną po vieną iš maišelio ir trumpai pristatyti.

Tyrimo pradžia: 2014 09 19, 13:33.

6.„Koks nors kelias“.

1993 m. Pirmasis numeris. Raudonas, purvinas ir tikras. Rašo net apie „Echidną aukštyn“.

1995 m. „pabaigėlė“ (p. 2), 18 p. Autorių kolektyvas – Konzikas, Nerijus, Karalius. Kaina – 2 arba 3 (su sau adresuotu voku su ženklu) lt. Reklamuojama pankroko laida „Nors persiplėšk“ (Alytaus radijas, pirmadieniais nuo 22 iki 23 h ją vedė Povilas K.), aprašomas festivalis „Chaoso dienos“ (Kaunas), vizitas Bosnijoje („Šalis, kur myža kareiviai“), „Roskilde festival“, legendinės „Turbo Reanimacijos“ kelionė į Prahą, „Green Day“, „Fugazi“, publikuojamos muzikos įrašų recenzijos („Bix“, „Marichuana“, „@narchijos invazija“, „Disturb“, „Ruination“, SC, „Skylė“, „Sa-Sa.“, „Spellbound“), zinų apžvalga, „Dangus Productions“ reklama, interviu su „Slot Rocket“, „gidas po Lietuvą“ (barai Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Alytuje, Ukmergėje, Utenoje, Tauragėje, Šilutėje, Kėdainiai, Anykščiuose ir Rumšiškėse).

Taip turi atrodyti geras pankų zinas. Tikras malonumas buvo perskaityti, papildomas pliusas už kokybiškus rašinius ir „Sa-Sa.“ paminėjimą. Jie žino, ką daro, ir jiems tai patinka.

7. Vėl „Decibelai Offensive“.

1994 m. pradžia, Nr. 7. Ziną gimdė Martinkus, Domas, Kąstis, Radža. Įdomi Vilkaviškio scenos apžvalga (ypač patiko klausimas „Ar jūs durniai, ar ne?“, į kurį atsakyta konkrečiu: „Nadumal pedarast, mes ne durniai, mes bitininkai, virpinam mergas per atstumą“; dar patiko grupės „Orfanai citadelėje“ pavadinimas, įdomu, kur jos nariai dabar?), Papilės grupės T.I.J.B. ("Timūras ir jo būrys") istorija. Ir vėl – daug pezalų, bet toks jau zino stilius.

1996 m. ruduo. Nr. 11. „Gedulingame puslapyje“ gedima 1996 m. birželį panaikintos nuo 1995 m. vasario per kadaise gyvavusią radijo stotį LR3 transliuotos laidos „Pliurpalų pliūpsnis“. Gera buvo radijo stotis, kiek pamenu, bet ją įskundė negeri dėdės, ir nei pankai, nei metalistai, kuriuos priglaudė valstybinis radijas, pinigų nebegavo. Tuometinis LR3 direktorius buvo gerai žinomas visuomenės veikėjas Rytis Juozapavičius. Taip pat šiame numeryje aprašoma „WC News“ mirtis ir „Dr. Green“ gimimas (tai D. Kunčino grupės). Enciklopedininkui šie leidiniai išties yra vertybė, kaip ir tiems, kas nori prisiminti jau istorija tapusius dalykus (smagu skaityti rašinį „Heavy metal ir kt. Visai suaugusiems neskaityti“, interviu su Šiaulių grupe „Flagelacija“).

1994 m. vasara. Nr. 8 („Bemuzikinis“). Kažkodėl trečiajame puslapyje įdėta Charleso Bukowskio nuotrauka (matyt, nežinota, kieno nuotrauka, manyta, kad kažkokio „bomžo“). Prisiminta žurnalo „Nemunas“ publikacija (1978 m., Nr. 6) apie pankroką, pavadinta „Jaunimo nevilties muzika“. Mirk iš juoko, skaitydamas, pvz., kad ir tai, jog „punk rokas“ yra „ne tik beprotiškai rėksminga muzika, tai naujas Vakarų jaunimo gyvenimo stilius, tapęs protestu prieš iškrypusius santykius visuomenėje.“

Pastebima tendencija mėgti homoseksualistus ir nekęsti "fašistų", "skinhedų", vėliau persikėlusi į ore.lt.

Iš esmės „Decibelai Offensive“ yra gana įdomus, linksmas („zino menedžmentas įspėja, jog zino skaitytojas yra laikomas visų nusikaltimų, kurie bus įvykdyti paskaičius straipsnius bendraautoriu, todėl patartina pasisaugoti ir ilgai vienose rankose zino neužlaikyti“), tačiau pernelyg narciziškas zinas, kuriame savi giria savus, rašo apie savus ir t.t.

8.Vėl pogrindinis alternatyvios muzikos fanzinas „Kablys“.

2001 m. žiema, Nr. 10. 44 puslapiai, spalvotas viršelis, ore.lt reklama, viduje – nemokamas CD rinkinys (šiame zino numeryje neaptiktas). Leidinys dedikuojamas „užsilenkusiems „Bombiakui“ ir „Zarraza“. Melomanams nereikia aiškinti, kas tai yra. XXI a. pokyčiai – akivaizdūs, lyginant su kokiais 1994–1996 m. Dizainas kitoks, bandoma lygiuotis į popmuzikos žurnalus, nebėra D.I.Y. pojūčio.

Sudomino tai, kad aprašoma, jog 2001 m. vasarį debiutinį albumą „Cirkulštangelius – į Dangų!“ išleido „nauja Vilniaus pankroko grupė „Armatūra“, „susikūrusi ant panašaus plauko grupės „Punktas“ pelenų. Naujojoje grupėje groja du a.a. kultinės punk / hc grupės „Erkė Maiše“ nariai. Visi albumo gabalai skirti darbui statybose, kur dirba grupės nariai. Tarp 12 albumo gabalų yra smagiai pergroti „NoMeansNo“, „Radioshow“, J. Dassin ir kt. koveriai. Savo naujagimį „Armatūra“ linksmai pristatė „Green Club“.

Daug verksmų apie rasizmą, apžvelgiami man asmeniškai nieko nesakančių begalės grupių albumai (tik vieną radau žinomą – „Sick Of It All“, na, ir dar vieną – labai netikėtas atradimas – „Sunn O))“; deja, pastarosios pavadinimas rašomas neteisingai, trūksta vieno ženklo „)“, o ir 2000 m. albumas „00 Void“ (vėl klaida – jis vadinamas „ØØ Void“) pristatomas kaip „eilinis eksperimentas“, tokia čion pareikšta leidinio redaktoriaus Krilaz nuomonė).

Nuobodus leidinys. Savos chebros reklama, virimas savo sultyse...

9.Punkkronikos „Provincija“

Nr. 14. Leidėjas – šiaulietis Kliaksa, kartu su Dariumi („Wejdas“) kūręs grupėse „Šalikapalikau“, "Išgamos". Nedidelis formatas, kuriuo „koncervatyvus punk / anarcho ideologijos fanzinas“, bent man asmeniškai patrauklesnis už didelį. Rašoma apie „The Exploited“ koncertą, 1996 m. įkurtą bene pirmąją pankrokinę firmelę Lietuvoje „Propaganda Music“, festivalį „Durnių laivas 5“, grupę „Modus“.

Nr. 13. Apie grupę „Darbuotojo įgūdžiai“, Braziliją.

Geros kronikos, profesionalu. Galėtų perleisti visus numerius.

10.„Va taip“.

1993 m. Ketvirtas numeris. Švenčionyse leido Aleksas Navickas.

Rašoma apie grupes „Giljotina“, „Žamba“, „Moraliniai valkatos“ (Aleksandras Makejevas), „Smalkės“ (Rimas Šapauskas ir grupės „Vėjo nunešti“ nariai Arnoldas ir Taušendas; angliškoji grupės versija „The Fumes“ firmoje „Debilo records“ 1992 m. išleido singlą „Birutė was a prostitute“), publikuojama anglų kalbos kertelė-komiksas „Žvenk ir tobulėk“, reportažas iš festivalio „Durnių laivas‘92“ ir t.t.

Puikus leidinys, tikras raritetas, išleistas profesionaliai, įdomiai. Ko gero, geriausias iš skaitytų Lietuvos zinų. 

Ta proga -

ištrauka iš interviu su A. Navicku.

Apie „Va taip“ leidėją (iš Mindaugo Peleckio interviu su A. Navicku 2011 m. rugsėjį). Su pankroku 1972 m. Švenčionėlyse gimęs A. Navickas susipažino 1987 m., nuo tada grojo pankroko grupėse „Žmotas“ ir ZŽD („kūriniai neturėjo pavadinimų, nes esmė buvo groti, kurti, o ne galvoti jiems pavadinimus“), vėliau – „Crazy and Lone Wolf“, „24 Hours“, „Total End“, „5 Malūnai“, „Komuna“, „Išgamos“, „Vibracijah“ (pastaroji grupė gyvavimą baigė 1997 m.).

Aleksui ypač didelį įspūdį padarė pirmasis pankroko festivalis Levaniškėse 1993 m., pavadintas „Crazy House“, kuriame grojo su grupe „Timūras ir jo būrys“, bet to neatsimena „dėl vykusių audringų linksmybių sūkurio“.

„Mano muzikinės kūrybos etapas baigėsi apie 2001 m. Tiesa, 2002– 2004 m. grojau projekte „Mastah Dopdee“, čia jau hiphopas, tiksliau, bytai ir repavimas, kuriuo nesu patenkintas. Buvo dar nesėkmingi bandymai realizuoti seną kūrybą, reanimuoti kokią „Komuną“, bet kažin ar verta, ir ar kam nors įdomu be mūsų pačių. Užkniso tas faktas, kad atėjo nauja karta, persmelkta amerikietišku pankroku ir idėjomis, kad negalima gerti, valgyti mėsos, nešioti odinių drabužių ir t.t.“ – pasakojo A. Navickas.

Bus daugiau. 18:28.