Postpasaulis. Teleportacija

Galima it senus batus išmesti žingsnius, nes Valtavara slėnio žolėje jau dingo šamanų praminti takai. Tik seidai, nušlifuoti auštrinio, lietaus, pakėlė galvas ir pažvelgė į dangų. Akmenų parketas. Baisu paslysti, patirti, patikrinti aštrias šalčio ribas. Guru Guru pažvelgė į kalnus. Jau arti. Paranormalūs įvykiai nepakeis jo pasiryžimo. Valia - neįveikiama, šiaurinė.

Sunku ryte surasti vakarą, o dykumoje paslėptą vandenį. Sunku kalnuose rasti urvą, slaptą įėjimą į požeminius labirintus. Įbridęs į miglotą slėnį, Guru Guru stebėjo pasvirusius berželius, išdžiūvusio upelio krantus. Suskambo tolimas ragas. Sidabrinė migla jau šventė Guru Guru iniciacijos sukaktį. Nejaugi prabėgo metai? Laikas šiaurėje juda kitaip. Padaro šuolį pirmyn, o po to grįžta atgal, taupydamas kiekvieną gyvenimo sekundę.

Ploni, kuklūs beržai įstrigo migloje ir nejudėjo iš vietos, retos krūmokšnių šakos slėpė žvaigždes. Iš matinio akiračio dingo akmenys, grioviai. Vingiavo keliukas, slėnyje ieškodamas krypties į kalnus. Stiprėjo vėjas. Verkė oras, pilnomis smėlio saujomis semdamas akmenų šukes. Pašauta, nukrito aksominė snaigė.

Guru Guru krūptelėjo – jis Mylimajai pažadėjo sugrįžti už valandos. Guru Guru jau ketino pasukti atgal, bet išgirdo žingsnius. Kažkas labai skubėjo, bėgo... Iš rūko išniro mergina. Mylimoji. Suvirpėjo dvi Guru Guru širdys (viena sava, kita – padovanota seido). Guru Guru neketino atsisakyti savo sumanymo. Pagaliau, kiek padvejojusi, Mylimoji sutiko keliauti kartu.

Visai nelauktai iš rūko išniro kamuolinis žaibas ir, atsitrenkęs į seidą, sprogo. Guru Guru pamatė Dravenį.

- Tik nesakyk, kad tu - Dravenis, - pašiurpo Guru Guru.

- Ir taip ir ne... Dabar Dravenis yra gilioje meditacijoje, todėl nekrėskite kvailysčių, - įspėjo kamuolinis žaibas.

- Kaip turėtume elgtis? – paklausė Guru Guru.

- Bendraukite su manimi, kaip su senu draugu...

- Sutarta, - pažadėjo Guru Guru.

- Guru Guru, raguoti šamanų kirviai nukirto tavo buitines mintis, nuo akių nuvalė petroglifų paveikslų apnašas ir iš sudilusių šventyklų dulkių pastatė miglos šventyklą, - pakiliai aiškino Dravenis, - tu manai, kad tavo siekiams nebus kliūčių, bet neiki į kalnus... Mano meditacija netvari – aš greitai grįšiu atgal ir jūs liksite vieni...

- Draveni, kas paslėpta kalnuose? – paklausė Guru Guru.

- Kalnuose, giliai po žeme, yra slapta Hiperborėjos biblioteka, - pasakė Dravenis, - bet ten neįžengs žmogus, kol nebus leidimo... Smalsių ieškotojų laukia neišvengiama mirtis...

Ore ištirpo Dravenio kontūrai, o akys pavirto dviem kamuoliniais žaibais, kurie pakilo į dangų ir nuskrido kažkur. Ar tai buvo Dravenio teleportacija ar vizija, o gal tik haliucinacija? Guru Guru nereikėjo atsakymo. Jokio.

Vilnius-Laplandija-Vilnius, 2014 m.