Pradžia / Radikaliai
 

Postpasaulis. Insaitas. Seidai.

Guru Guru kartu su Mylimąja išvyko į tolimą Šiaurę, į saamių žemę. Dravenis atsisėdo ant grindų ir sukryžiavo kojas. Meditacija atvėrė nematomas duris, chaotiškas mintis nudažė vaiskia ramybės šviesa ir sienos aura tapo beveik matoma. Sąmonės šuolis nuo suvokimo ekrano nuvalė dulkes ir Dravenis nugrimzdo į vaikystės, į sapnų, į keisčiausių patirčių pasaulį.

Algimantas Lyva ir Mindaugas Peleckis
2014 m. Rugsėjo 13 d., 13:10
Skaityta: 53 k.
Be pavadinimo. Mindaugo Peleckio nuotr.
Be pavadinimo. Mindaugo Peleckio nuotr.

Guru Guru ieškojo vienišo, slėnyje paklydusio seido. Akmuo ilgus šimtmečius laukė Guru Guru. Dvasiškai nepažengęs žmogus turi vengti seidų ir Galios vietų, nes jo primityvus protas bus nublokštas į beprotybės bedugnę. Neatsargus turistas gali susirgti baisia Šiaurės liga – nugrimzti į kliedesių ir haliucinacijų prieblandą, nes žmonijos karma yra suplėšyta blogio vibracijų.

Guru Guru neabejojo savo dvasinėmis žiniomis, bet to nepakako. Kontakto sėkmę lemia keliautojo romumas, pagarba ir beatodairiškas atsidavimas seidui. Seidas neatveria mokinio širdies, tai padaryti turi pats žmogus.

Guru Guru žinojo, kad tikrasis seido vardas – paslaptis, kad seido buvimo vieta – žmogaus širdis, o sunki, akmenuota kelionė – tik žvilgsnis į tikrąjį save. Seidui nereikia nei maldų, nei apeigų. Seidai veikia kitaip. Jie pasiima žmogaus širdį, o savąją dovanoja išrinktajam.

Atidavęs savo širdį, seidas užmigo palaimos miegu. Tokia seido lemtis ir paskirtis. Guru Guru užkariavo likimą, bet neprarado savo širdies. Tai buvo išskirtinė seido malonė ir dovana.

 

Vilnius-Laplandija-Vilnius, 2014 m.

Komentarai