Postpasaulis. Guru Guru abejoja savo kelionėmis

- Draveni, aš daug keliavau, bet visi įspūdžiai tarsi išgaravo, it cukrus ištirpo arbatoje... Aš nieko nepamenu...

- Nejaugi, - apstulbo Dravenis, - aš mačiau tavo kelionių nuotraukas...

- Tūkstančiai nuotraukų, - pritarė Guru Guru, - bet manęs ten nėra... Aš čia, toks pats - nepakitęs, tarsi niekur neiškeliavęs...

- Aš tave suprantu, - atsiduso Dravenis, - keliaudamas negali savęs užfiksuoti, įžeminti, susilieti su įspūdžiais... Reginiai praskrenda pro šalį ir tu lieki tuščias, neužpildytas kelionių nektaru... Todėl aš iš Olsterio sugrįžau į purviną priemiestį ir niekur nenoriu keliauti...

- Pasidavei, praskydai? – nusijuokė Guru Guru.

- Suakmenėjau... – šyptelėjo Dravenis.

- O gal keliaudamas aš pametu save, - nudžiugo Guru Guru, - gal išsivaduoju iš savo ego? O gal patiriu savo tikrąją prigimtį? Esu tik amžinas klajūnas – be fiksuoto kūno, be racionalaus proto, be jokių prisiminimų, be atminties?

- Guru Guru, keliaudama tu nušvitai. Tik judėjimas išlaisvina iš gyvenimo spąstų, - pritarė Dravenis.

- Būsiu, kaip vėjas – stiprus, galingas ir laisvas, - atsiduso Guru Guru.

- Laisvė – sunki... Kartais nepakeliama, - pritarė Dravenis.

Vilnius, 2014 m.