Pradžia / Radikaliai
 

ŽAIDIMAS. Kompasas dideliems vaikams. Romanas be pabaigos

Laimingas gyvenimas.1234 ėjimas.

Algimantas Lyva ir Mindaugas Peleckis
2014 m. Gegužės 22 d., 13:34
Skaityta: 54 k.
Be pavadinimo. Mindaugo Peleckio nuotr.
Be pavadinimo. Mindaugo Peleckio nuotr.

Galima paneigti laikrodžių padalas, kurios matuoja gyvenimo trukmę ir ant pavargusių pečių užmetą sunkią štangą, kad būtų lengviau atsispirti nuo parko suolelio ir skristi įkandin metalinių karo lėktuvų. Nutūpti šalia prekybos centro ir kartu su taikos balandžiais lesti kruopas, pabertas švelnia filantropo ranka.

Tik atidžiai pažvelgus į keturis kampus, galima pastebėti, kad jau atrakintos kameros durys ir troškus kalėjimas pavirto jaukiais namais. Interjero klaida netrukdo užmigti ant grindų. Nepasiekus lovos, sunkūs batai atsitrenkia į karštą radiatorių ir neišgertas vynas nuteka tiesiai į kanalizacijos šulinį. Tai labdara. Gerumo gestas. Alkoholio dozė žiurkėms, atsivėrusioms rūsių tamsai ir drėgmei.

Mirtinas spąstų mechanizmas neišsprendžia kulinarinių problemų ir pamaldžioms žiurkėms tenka maitintis surūdijusiais dviračiais, fotelių gobelenais, alaus kamšteliais ir polietileniniais maišais. Desertui - karšti vandens vamzdžiai kepa pernykštes, sudygusias bulves ir paskrudina kritusių drugių sparnus.

Guru Guru ir Dravenis nusileido į šamano Arvydo namelio rūsį, nes į spąstus įkliuvusi didžiulė žiurkė, mėšlungiškai spardėsi ir neketino pasiduoti. Dravenis uždraudė metaliniu strypu pribaigti graužikę ir pasiūlė paleisti į laisvę.

- Nakties lordai, paleskite mane, - maldavo žiurkė.

- Niekinga žiurke, prisipažink, tai tu sufabrikavai kaltinimus Draveniui, žudei „Velnio malūno“ šokėjas ir įkišai gangsterį Laisvūną už grotų? – tardė Guru Guru.

- Visų pirma, aš esu – patinas, akustinė pabaisa, gyvenanti kitoje gatvės pusėje ir mano tikrasis vardas – Juodasis Laiškanešys. Paleiskite mane, nes aš esu totemas, kvailai įkliuvęs į užburtus šamanus spąstus, - maldavo padaras.

Guru Guru išlaisvino žiurkę, kuri akimirksniu atvirto Juoduoju laiškanešiu.

- Advokate, nepamiršk - esi mums skolingas, - įspėjo Dravenis.

Juodasis laiškanešys manieringai nusilenkė ir dingo. Liko tik tušti spąstai ir sieros kvapas.

Kur yra tamsa? Išjungti laimės prožektoriai. Sunku surasti paslėptą šokolado dėžutę. Nepasiekiami saldūs saldainiai. Ar verta kovoti su naktimi? Spaudos kioske galima nusipirkti indulgenciją arba tuščią voką ir parašyti sau laišką, kurį į tavo pašto dėžutę įmes Juodasis laiškanešys. Ieškosi lobio, atrasi – mirtį.

Įkalintas mieste, Dravenis svajojo apie vienatvę, nes tyliai sudužo laimės pyragai, atsitrenkę į betono sienas. Akis užteršė aukšti dangoraižiai, troleibusų laidai pasmaugė debesis. Skaudžiai kandžiojosi skylėti batai, benzino ore ištirpo galva. It dinamitas, Dravenio burnoje sprogo saldi spurga ir ant užasfaltuoto parketo nukrito dantys. Urano plombas sulesė varnos ir nuskrido į pietus bombarduoti stogų.

 

Vilnius. 2014 m. 

Komentarai