Moulin Rouge

Pinigus galima skaičiuoti. Aritmetika - galia, valdanti pasaulį. Suradus lobį, visada suskaičiuojamos auksinės monetos. Lobio neįmanoma padalinti pusiau, nes monetų skaičius visada nelyginis. Kitaip nebūna. Tai klasika, žadinanti godumą, troškimą atkąsti didžiausią kąsnį, praryti visą pasaulį.

Pašto dėžutė svajoja apie meilės laiškus ir bjaurisi reklaminėmis skrajutėmis, mokesčių sąskaitomis, šaukimais į teismą. Pašto dėžutė pažįsta visus laiškanešius ir visada mandagiai pasisveikina. Palinki laimingų laiškų.

Šią baisią naktį pašto dėžutė iš baimės vos nenukrito nuo sienos. Tik tvirtos metalinės vinys išgelbėjo gyvybę. Juodasis laiškanešys įmetė prakeiktą laišką. Tai buvo pragaro banderolė apie lobį, kurio geriau neieškoti. Deja, Guru Guru atplėšė voką ir perskaitė laišką. Galima išvengti spąstų, duobės, bet neįmanoma apeiti gilaus griovio, kurio kraštinės nutysta į prieblandos zoną.

- Šį laišką į tavo pašto dėžutę įmetė Juodasis laiškanešys? – liūdnai tarė Dravenis.

- Kas jis toks? – paklausė Guru Guru.

- Demonas, velnias, akustinė pabaisa, slypinti pražūties muzikos garsuose...

- Iš šis baisus tipas man siūlo ieškoti lobio malūne?

- Velnio malūne, - nusijuokė Dravenis.

- Gotika, - nudžiugo Guru Guru, - sklinda kalbos, kad tu nugalabijai Juodąjį laiškanešį.

- Tada aš buvau Nakties lordas, - nuliūdo Dravenis, - dabar aš esu niekas...

- Be titulo, be pinigų... – ironizavo Guru Guru, - todėl tapki milijonieriumi. Tai progresyvu, šiuolaikiška...

- Milijonieriais mes netapsime, bet patikėk bus smagu, - pritarė Dravenis.

- Tai kur vyksime ieškoti lobio?

- Į gangsterio Laisvūno Moulin Rouge... nusijuokė Dravenis.

- Nejau taip vadinasi naktinis klubas? – nustebo Guru Guru.

- Ne, tai neoficialus, bet gyvas klubo vardas. Kabaretas vadinasi – „Velnio malūnas“. Beje, aš gerai pažįstu tą niekšelį Laisvūną, kadaise jis į mano krūtinę suvarė net keturias pistoleto kulkas...

- Turbūt buvai apsivilkęs neperšaunamą liemenę?

- Galbūt, - vangiai pritarė Dravenis, - man padėjo aukštesnės jėgos...

- Ateiviai?

- Ne, man padėjo baltų dievas Kirnis. Jis suteikė man galių nugalėti Juodąjį laiškanešį.

- Ir tu pasivadinai Nakties lordu, - juokėsi Guru Guru.

- Reikėjo blogiukams padaryti įspūdį, - susigėdo Dravenis.

- Puiku, šį vakarą vykstame į Moulin Rouge ieškoti lobio, - nudžiugo Guru Guru.

„Velnio malūnas“ buvo visai šalia Gedimino prospekto. Mokomoje stovėjimo aikštelėje sustojo legendinis Dravenio Chrysler.

- Aš verta išlipti, - suabejojo Dravenis.

- Nėra kelio atgal, - ryžtingai patvirtino Guru Guru.

- Mūsų laukia face control procedūra, - įspėjo Dravenis.

- Nuožvalga! Kalbėk lietuviškai!

- Stengiuosi... – sutriko Dravenis.

Pragaro prieangis, žemų instinktų foje, geismų sfera. Pinigai ir aistra. Mirties taškas.

- Manyčiau, ši vieta netinkama Jūsų Šventenybei? – įgėlė Juodasis laiškanešys

- Aš ne Guru, aš tik – Guru Guru...

- Jokio šventumo! Tik psichodelika! – džiūgavo Juodasis laiškanešys. - Atėjai pasiimti lobio? Teks pasirašyti sandėrį krauju!

- Aš ne daktaras Faustas, - atkirto Guru Guru.

- Bėkite, berniukai, pažaisti, o kai pristigsite pinigėlių, grįžkite pas mane, - atsainiai mostelėjo Juodasis laiškanešys.

- Mes privilegijuoti. Dabar ne kiekvienam suteikta galimybė parduoti sielą velniui, - juokėsi Guru Guru, - daug norinčių, pragaro biznis klesti, todėl nereikia nei prievartos, nei gąsdinimų, nei demagogijos, nei kankinimų.

- Tobulas amžius! Siaubas virsta farsu, - patvirtino Dravenis.

Kai miestą užlieja tamsa, parafino žvakė šviečia kaip saulė, o paprasti žodžiai spindi kaip išminties perlai. Nustebusi tamsa žvelgia į dangų ir mato žvaigždes, kurios niekada nekrenta ir nedegraduoja. Surandi kelią, kai eini į priešingą pusę. Kai pamiršti savo netikrą vardą, pastebi paprastą kopų smėlį, kurį pusto vėjas. Auštrinis laukia, kada tu išdrįsi pakelti sunkiausią akmenį ir drąsiai išgersi apeiginę liepsnos taurę.

Tada, pavirtęs žalčiu, tu išplauksi į žalias dykumas, statyti medinių pilių.

Vilnius, 2014 m.