Guru Guru mąsto apie darną

Guru Guru ne visada buvo Guru Guru.

Prieš sutikdamas Ją jis buvo vienišas mąstytojas ir mokėsi gyvenimo paslapčių, kurias gaudavo iš išmintį mylinčių žmonių. Tačiau mylimiausi Guru Guru mokytojai mirė, palikę didžiulę tuštumą jo sieloje. Kaip ją užpildyti, Guru Guru tuomet nežinojo.

Beieškodamas Jos, Guru Guru labai daug mąstė apie darną, kurios gyvenime neturėjo. Vienas mokytojas minėjo: „Kas kalba apie darną – tas niekada jos neturės, ir net nesupras, kas tai yra ir kaip tai pasiekti.“

Ieškojimas neieškant, štai kur paslaptis, mąstė Guru Guru.

Taip jis sutiko Ją. Neieškodamas. Ir iškart suprato, kad ši nuostabi jauna moteris – jo gyvenimo pilnatvė.

Apie Ją Guru Guru galvoja, sako ir tyli daug nuostabių žodžių. Viską – nuo ą iki ž, nuo alfos iki omegos.

„Mes juk suaugę vaikai“, - kartą rimtu veidu konstatavo Ji.

„Pernelyg daug debesų mano širdyje“, - prisiminė vieną poetą Guru Guru.

Ir nebereikėjo daugiau mąstymo ir kalbėjimo apie darną.