Telefonas

Vis gilyn į smėlį grimzdo pėdos, kol pasiekė dugną. Širdyje seklu, akyse skendo jūra. Nėra audros, kuri nuo neišsipildžiusios pakrantės nušluotų pabodusį peizažą. Dykuma, kasdienybė... Gurkšnis muzikos - palaima ištroškusioms ausims. Pūstelėjo vėjas ir išsigandusios ausinės sulindo giliai į ausis, matyt, norėdamos pasiekti smegenis. Guru Guru nuo galvos skubiai nuplėšė ausines. Tikras melomanas vertina tik akustines kolonėles, dideles, sunkias, beveik nepakeliamas...

Suskambo mobilus telefonas - prievaizdas, šnipas, persekiotojas, kankintojas... Guru Guru pažvelgė į ekraną – nežinomas numeris. Puiku! Galima ignoruoti, atmesti, išjungti... Staiga Guru Guru persmelkė baisi mintis – jis prisiminė, kad mobilūs telefonai jau nebeveikia, nes visi numeriai užimti, okupuoti, aneksuoti...

Apsunko erdvė, padalinta į begalę dvejetainių kodų ir daugybos lentelėse neliko laisvų skaičių. Atsikirto aritmetika. Neliko vietos informacijai, nes Žemės aura sustingo, užteršta beverčių minčių šlaku.

Gyvi jau negali komunikuoti. Neveikia net telepatinis ryšys. Reikia numirti, kad galėtum paskambinti kitam negyvėliui. Tik miręs išgirsti telefono skambutį. Guru Guru pašiurpo – štai tokia gyvenimo perspektyva ir pabaiga.

Bet Guru Guru nepanoro pasiduoti ir paklusniai atsigulti į virtualų karstą. Velniop matricą! Kaip pakeisti abonento adresą? Kaip pakeisti telefono numerio skaičius? Gal išmesti telefono aparatą į šiukšlių konteinerį? Ne, žiauru pasmerkti mirčiai nekaltą, maisto ieškantį valkatą.

Aparatas netilo. Neveikė mygtukai. Guru Guru sviedė mobiliuką į sieną. Aparatas atšoko it teniso kamuoliukas ir dabar skambėjo dar garsiau. Nepakeliama. Beviltiška. Žiauru.

Vienintelė išeitis - įmesti telefono aparatą į stiklainį, užsukti dangtelį ir sviesti į jūrą. Nevilties laiškas turi pasiekti verkiančią undinę ir nuraminti ją amžinai.

Vilnius, 2014 m.