Eilės

Užmirštame kapinyne

Apsaugoti trokštu Tave

Kad neįkristum akivaran

Spanguoliaujant

Apsaugoti trokštu Tave

Skylant takui

Taurei sudužus

Kely

Vienuolyno stogams suirus

Mums dar verkiant reikia išbūti

Kristaus veidas

Betono trupiniai

Raidės Tik

Tau ir man atsikvėpti

 

***

Renku rudenio lapus

Geltona iki sąmonės suskeldėjimo

Plyšta prilytos tuščios kiaurymės

Sunku nuo kūno

Ašarų mirguliavimą šluostyti

***

Kaip mums dar toli

Iki žvaigždės

Sapno aukštybėse

Vis nenukrentančios rugpjūtyje

Iki liepto galo

 

Paskui tik vanduo

Neatrastas krantas

Ne mūsų Tolsta virpantis

Lieptas Neįsitversim

 

Vėjų aitrumos skverbias

Į sielą ir klausia

Kur dar eisim šį vakar

Atsakau iki galo

 

Kad tik neskaudėtų

Vaikštant žeme

Žiūrint į dangų

Giedra retsykiais delsia

 

Rūko ūksmės širdį aplanko

Vienišų meldų paviršius

Gyvastis tik lizde

Ir jau niekur

 

Kaip visko dar bus

Parklupdytų nebylystės ženklų

Parpuolusių žmonių

Suklupusios šviesos ilgiuos

 

Rudenį gaila dvarų

Paskendusių gyvenimų

Klevų geltonis nudažo

Jau buvusius jau užsimerkusius

 

***

Paliksim

Nusisukę

Užmiršę

Lopšį

 

Jurgiukas

Iš vandens

Teberauda

Susitaikymo rankų

***

Iš ežerų akis pasiimkim

Jie taip tyli

Švytėdami

Pradžioje buvo tyla

Ir mūsų nuogumas

Nebijojom savęs Anei kito

Sugyvenom

Saloje

Prie žemės prilenkti

Lietaus apvaisinti

Dygsta rugiai

Šį rudenį vaikų jau turėsim

Apsigyvensim

Kelsimės toliau

Tuščių delnų mylintis skurdas

Kad tik neužmiršti

Apsikabinti

Tolumoms ilgesiu degant

Kur sustosim basi

Nieko neišmokę

Pašaukite vandenį artyn

Be potvynio

Ramybėje

Tinklai pakraštyje

Užgriebė vienintelę

Nustebusią žuvį

Mums pasižiūrėti

 

***

Trokštu būti Vėl

Sniegui tirpstant

Kauno centre

Gyvenimo veriasi skvernas

 

Be žaizdų

Ir be kaukių

Tuščiomis rankomis Pakrantėje

Užgimsta ilgesingoji tėkmė

 

Atsidūsta kažkur

Iš tankmės

Žmogus su vardu

Su troškuliu Šiandien

 

Tik būti

Nieko daugiau

Tik pakrašty

Susigūžęs gyvenimas ūžia

 

***

Miško tankmė

Artėja ir smaugia žolė

Basų kojų takus

Pasmerktus tylai

 

Lygumų tirpsmas

Aido šešėliai

Spalyje blanksta veidai

Atmintis susiaurėja

 

Virpa kraujas

Ten sykį gyventa

Už meldų

Už dingusio spindulio

 

Dar namai

Sapne sugrįžę nekalbūs

Nutolę

Užsimerkti nespėję

Grįžus netyčia

 

Neberasiu

Nebeieškosiu

Pasiklydusio žvilgsnio

Jo amžinatvė

Kažkur taip toli danguose

Jau pilnatvėje

Nebedūsauja

Mes tik neramūs mirtingi

Labai pasiilgę

***

Lidijos balso tankmė

Archainio šulinio vanduo

Geliančiai atviros

Nuogos beveik rudenėjančio Kauno

Sienos

***

Tarp Australijos

Ir Žemaitijos

Įsišaknija naujas žemynas

Dylantis koplyčių tinkas

Jausmų nuotrupos

Nesuvertos

Paraštėse klausantis