Turgus

- Nepaliauju stebėtis, - aiškino Dravenis, - bijau komentuoti, apibendrinti savo išgyvenimų, bet neabejoju, kodėl mes ilgam įstrigome sostinės priemiestyje.

- Esame komanda ir vykdome paslaptingą misiją... – paaiškino šamanas Arvydas.

- Pritariu, – tarė Guru Guru, - aš taip pat trokštu nuotykių, tik be Mylimosios jaučiuosi vienišas...

- Pakviesk ir Ją prisijungti prie mūsų grupės, - pasiūlė Giedrė.

- Ji pažadėjo greitai atvykti, - paaiškino Guru Guru.

- Kada meilės jausmas būna stipriausias? – smalsavo Giedrė.

- Išsiskyrime... – beveik nuliūdo Guru Guru.

- Metas gerti žolių arbatą, pagamintą pagal slaptą receptą, - pasiūlė šamanas.

- Arbatos gėrimo ceremonija neturi pavirsti filosofine diskusija, - įspėjo Guru Guru, - reikia tik nuoširdumo, paprastumo ir pagarbos.

- Man pasisekė, - nusijuokė Dravenis, - metafiziniame ringe tu mane nokautuotum jau pirmajame raunde.

- Neslėpsiu, ilgai studijavau filosofiją, bet patikėk, išmintis dar niekam neatnešė laimės...

Pokalbis nutrūko. Dėdė Arvydas pilstė arbatą, o Giedrė ant stalo pastatė lauko gėlių puokštę.

- Ikebana, - vos girdimai sušnabždėjo Guru Guru.

Kai, pagaliau, visi baigė gerti arbatą, Dravenis nekantravo aptarti kertinius būties klausimus, pašnekėti apie reinkarnaciją, žodžiu, aptarti daug dvasinių klausimų. Bet Guru Guru šmaikštavo ir išsisukinėjo. Pagaliau Draveniui trūko kantrybė ir jis paklausė tiesiai, be užuolankų:

- Ar tu tiki gyvenimu po mirties?

- Ar tu tiki gyvenimu iki mirties?

- Vadinasi šis pasaulis – tik iliuzija, sapnas, miražas... – džiūgavo Dravenis.

- Draveni, išminčius vengia scholastikos bei spekuliatyvių samprotavimų ir filosofuoja tik tada, kai pastebi keistą, paranormalų reiškinį, ypatingą aplinkybių žaismą, įdomią situaciją... Išminčius žvelgia giliau ir kartais pasidalina savo mintimis...

- Manyčiau, mums verta apsilankyti turguje, - ironizavo Dravenis.

- Puiki mintis, - nudžiugo Guru Guru.

Guru Guru neapsiriko. Turguje jų laukė nuotykis ir diskusija. Tikra.

- Nupirkite šunį, - įkyriai siūlė kažkoks girtuoklis.

- Ar tai tavo šuo? – paklausė Guru Guru.

- Mano...

- Kodėl parduodi seną šunį? – kamantinėjo Guru Guru.

- Ir aš senas... – sudejavo girtuoklis.

- Už degtinę parduodi draugą? – pasipiktino Dravenis.

- Nupirkite šunį, nesigailėsite! – nekreipdamas dėmesio į repliką maldavo girtuoklis.

- Kodėl niekas neperka šuns? – nusistebėjo Dravenis.

- Todėl, kad neįmanoma už pinigus nusipirkti ištikimybės, draugystės ir meilės...

- O kaip įsigyti šias vertybes? – paklausė Dravenis.

- Už ištikimybę mokama ištikimybe, už draugystę – draugyste...

- O už meilę – meile, - pridūrė Giedrė.

- Na, štai, Draveni, ar tu patenkintas? Gal nori ką nors pridurti? – šyptelėjo Guru Guru.

Dravenis tylėjo.

- Taip, tu nori ištisas dienas it teniso kamuoliukais žaisti originaliomis doktrinomis arba spoksoti į sieną ir medituoti į tuštumą... Tu bėgi nuo gyvenimo ir slepiesi už mistiko širmos? – juokėsi Guru Guru.

Dravenis tylėjo. Jį užliejo žavesio ir pykčio banga.

- Keistas jausmas, - atsiduso Dravenis.

- Tai jau tikrai, - kvatojo Guru Guru.

Vilnius, 2014 m.