Muzikinė dėžutė

Guru Guru užtrenkė kambario duris ir garsiai sušuko:

- Prakeikimas! Ir ko aš čia ieškau? Atsiskyrimo? Penkių minučių pauzės?

Nurimęs, Guru Guru apsidairė. Patalpa buvo tuščia. Kambario viduryje stovėjo baltas fortepijonas. Muzikos gigantas nuramino Guru Guru – nuobodžiauti neteks. Jis švelniai pakėlė dangtį ir lėtai perbraukęs klavišus, ryžtingai smogė tris septakordus. Instrumentas buvo puikiai suderintas.

Nuostabu. Prieš pradėdamas groti, Guru Guru pažvelgė į lubas – jų tarsi nebuvo. Popierinės žvaigždutės skraidė dirbtiniame rūke ir skleidė lauko gėlių aromatą. Keistas dizainas. Šis kambarys buvo raganaitės Giedrės apartamentai.

Melancholiškai erdvei reikėjo romantikos - be atonalumo, be dodekafonijos, be juodo klavišų kliedesio. It miško upelis nuvilnijo taurus ambientas. Suskambo muzika, skirta ne oro uostų, aukštakrosnių ar statybų agresijai, bet švelniam sielos jauduliui.

Virpesys neturi atramos. Paspaudus klavišą, greitai dingsta garsas. Lieka tik neapčiuopiamas kūrybos srautas, tyli sąskambių brasta, bedugnės akordų kiaurymės. Bet tolimi ir nepastebimi klausytojai pajuto Guru Guru įkvėpimo dvelksmą.

Taikus ambientas lengvai užkariavo visus kambario kampus. Be popso cukraus buvo atskleistas subtilus muzikos skonis. Nuvirto kambario sienos ir šamano Arvydo namelis pavirto didžiule sale. Tyliai sprogo virtuvė ir koridorius. Giliai po žeme pasislėpė rūsys. Kosmoso platybėse ištirpo baldai. Blizgėjo švarios grindys. Dingo industrinė lentų spalva ir aliejinių dažų vergovė. Liko tik medis.

Tobula meditacijos salė. Netinkama gyventi, bet būtina stabai ir nušvitimui. Muzika – tai kontempliacijos tąsa, pradėta debesų gausmo ir įkūnyta pauzių tylos. Guru Guru pirštai paniro į švarią, nepaliestą erdvę. Nurimo kruopščiai apgalvota klavišų paskirtis. Guru Guru dvasinį skeletą apjuosė vidinės harmonijos girlianda ir šamano Arvydo namas pavirto didžiule akustine holograma.

Tradiciškai juodi vorai pažadino sakralų kreidos baltumą. Nušvitusios lubos nubraižė naują klaviatūrą. Apvirto garsai. Guru Guru pakeitė trapius vilties ir tikėjimo sąskambius katarsio blyksniais ir, pagaliau, nugrimzdo į pirminį garsą Om.

Rami ir palaiminga švaraus garso upė. Saugūs klavišų dūriai į šviežiai iškastas oro duobes. Improvizacija yra nepakartojama, todėl neužgęsta galimybė svajoti. Gyvenimo simfonija niekada nesibaigia, todėl prisiekę melomanai pagaliau išvysta savo tikruosius veidus.

Vilnius, 2014 m.