Apie orą

Atgimimui reikia laiko. Laiko ir drąsos. Ir kaip dažnai mes bandom prieiti prie to lemiamo metamorfozės momento, pamiršę, jog tam reikia dar ir erdvės. Juk be kokono nebūtų ir drugelio. Metamorfozė negalima be aukos, bet suvokimo, kad pirmiausia, norint išskalbti sielą, reikia iš visų jos kišenių ir kišenėlių išimti tai, ko nebereikia, visus raktus nuo užmirštų durų, apmokėtas sąskaitas ir melancholija kvepiančias bilietų šakneles.

Kuo labiau išmokstu ramiai priimti permainas, kuo labiau prisimenu, kad žmonės dažniausiai yra tik mano pačios atspindžiai ir amžinos pamokos, tuo labiau viskas tampa ramu. Feniksą ugnis degina, bet be jos jis tebūtų balandis, besiblaškantis po Amsterdamo aikštes, baidomas turistų. Ir todėl prisimenu, ir kaskart sau primenu, – aš esu dangus, o visa kita tėra oras, – permainingas, mokantis, grūdinantis, bet visada orus.