Maratonas

PRESTIŽAS

 

išbridęs iš senų batų

padūmavusiais žingsniais

basas skuodžiu apskritimais

elipsėmis

nardymui tausodamas rankas

nes duobės slepia žolės ašaras

o molėti takai

meldžiasi lietaus sliekams

 

kopų smėlyje

skruzdėlėms pramynęs kelius

ieškau galios taškų

suklumpu

pakirstas pikto angies liežuvio

paslystu

nugirdęs kvailą varnų juoką

 

sunki

vandens pasaga

šlubuoju

ore užkasęs

sužeistas pėdas

 

neverta

rauti pušis

laužyti

atramas tiltams

dar teks ilgai

slampinėti patvoriais

kol sudušiu

išsibarstysiu

į stiklo šukes

 

dusta lietus

virš pušų

žuvėdrų sniegynai

gausmas

baltų sparnų

 

esu

miško vėjas

neįžiūrimas gintaro inkliuzas

išsaugotas dinozaurams

paguosti

 

žodis

tik vienas

žaislinio vilkelio

apsisukimas

nutilsiu

kai ant liežuvio

bus užklijuotas

gydomasis pleistras

 

aptvertas

ilgu minčių

perimetru

priešistoriniu

titnago kirviu

nuo kieto logikos

kamieno

atkirsiu valandą

meditacijai

 

liksiu

atviras

reliktinių

debesų

diapazonui

 

nes tik vėjas

gali suteikti galias

draugiškai pasidalinti beribe jėga

rudeniui atseikėti pilną saują auksinių lapų

žiemai padovanoti sidabrines snaiges

 

į balą

sviedžiu akmenuką

kviečiu varles

griežti meldams

dumblui

lelijoms

į koncertą skuba čiuožikai

pranokdami garso ribas

 

meditacija apdovanoja komplimentu

kad sušiltų žandai ir atsivertų žiaunos

kvėpavimui po vandeniu

 

meditacija dovanoja prestižą

tik vieną kartą

 

FIASKO

 

po nušvilpto koncerto

nepasikeitė dangus

tik gitarų stygos

tapo storesnės

ir prožektorių šviesos

prarado grožį

liūdnas išnyrau

kitoje garso pusėje

mane pasitiko

drambliai

sitarai

trimitai

 

IŠEITIS

 

vaikystės dirižablyje

palikau skafandrą

negaliu paguosti

apsnigtų šaligatvių

rėksiu

kol užsikimš

lietaus vamzdžiai

ir kanalizacijos šuliniai

vėl taps laisvi

 

LAISVĖ

 

pririšti kanapine virve

ant stogų

vis dar tupi

šuniški debesys

sugrįžtu

be smūgio į sniegą

tegul žemyn šoka kiti

iki asfalto nėra jokio atstumo

ir krentama visai be jokio žavesio

 

KŪRYBA

 

ant stalo

popieriaus

prie krosnies

malkos

nukirstos miške

sudrėko degtukai

užgeso mintys

nedega siena

vėsta arbata

porcelianinė galva

trukdo išsižioti

ir praryti save

 

LAISVĖS IŠTAKOS

 

atviri

žarijų pėdoms

ištirpstame vyne

bananų smūgiais paraginti

kiaurais batais šlifuojame asfaltą

atrajodami nuvalkiotus lozungus

nuriedame po stalu

kaip ištrūkusios sagos

kaip beverčiai vitaminai

 

PARYČIAIS

 

užgęsta

aušti žibintai

belieka tik

užmerkti akis

ir patikrinti

ar užrakintos

durys

 

LANGAI

 

tarp sienų

kvėpuojama nafta

dulkių smėliu

akmenimis

langai atviri

ne šviesai

ne orui

o eterio bangoms

 

IDILĖ

 

balti stogų batai

juodi varnų švarkai

neutralūs tvorų griaučiai

suspardytos žibintų šviesos

 

Vilnius, 2014 m.