Chronomiražai

pirmas

važiuoju troleibuso laužu

regiu kaip betono pakrantėje

nuskendo sausa upės kilpa

kaip miestą apgaubė rūkas

žiūrėdamas

į pasvirusius dangoraižius

praradau visas laiko atsargas

išlipau paralelinėje stotelėje

nešdamas pilną kibirą varlių

antras

baltas miglos dugnas

supainiojo mintis

išgręžtas slenku

pečiais parėmęs

visą žemės orą

užkasiu kastuvą

nes jau neprireiks

ant stalo paberti žvyro

kad nepaslystų

iš šventę pavėlavę draugai

trečias

kai pabeldžiau į PC duris

smūgis į veidą

ištiesino klibančius dantis

jau galiu

atkąsti grindinio plytelės kampą

nuryti kruvinas seiles

į sniegą kalti vinis

statyti oro pilis

bijau tik pažeme slenkančio šešėlio

slibino kvėpavimo į nugarą

Vilnius, 2013 m.