Samtis lauko žolių arbatos

KELIAS

tuščia erdvė

neįveikiama

vėjo siena

krenta duobės

ne laiptai

tai kas

kad į dangų

viena apylanka

toliau

PRIGIMTIS

sustingau

išgėręs gurkšnį lietaus

esu

nematoma virve

pririštas

prie slibino

griaučių

BRANDA

laiko dūžiai

išbarstė vaikystės žaislus

spektakliui pasibaigus

nebeliks vietos ir smėlio dėžėje

IŠMINTIS

atvėsus arbatai

nereikia kurti laužų

žolė jau geria rasą

visai arti

lietus

ATMINTIS

oras

kambaryje

ir už durų

dusina praeitis

tvankūs prisiminimai

MIDUS

samtis karšto dangaus

stiklinė lietaus žolės

pušų sakų arbatos

gaivus ir lengvas

akmens saldumas

FIASKO

iš nevilties

lūžta tvoros

nepasiekusios

barikadų aukštumų

NOSTALGIJA

pasiilgau

pievų dvelksmo

varlių

žalio vandens

meldų pamerktų

į balų vazas

NESVARUMAS

akla

miestų trauka

tik svoris ir skausmas

be balasto skrenda varnos

nieko nesveria sunkus dangus

PILIAKALNIS

žema

lauko žolė

tik lapas tolimos galios

atsvara

sintetiniai šviesai

iš aukštų miestų

begėdiškai plūsta

blyški neono prapultis

niekas negali

pažeminti

žemės

VALKATA

praskydo dangus

išmaukęs puslitrį degtinės

gyvenimas nėra saldus

pamerktas į šaltą lietų

LAISVĖ

pakeista

minimaliu atlyginimu

išpardavimų ir akcijų griuvėsiais

BEDARBIS

danguje nedirba žmonės

tik debesys gabena

sniegą ir lietų

Vilnius, 2013 m.