Paranoja

Jiebuvo visai kaip žmonės ir vilkėjo juodus kostiumus. Jų veidai nebuvo žali, o akys - ne raudonos. Jie atėjo suvalgyti manęs. Aš sustingau, nesugebėjau net rėkti. Jų letenos buvo švelnios ir minkštos, bet smaugė kietai. Norėjau pavirsti žvėrimi, bet kuo. Troškau kovos, norėjau apginti save. Jie nebuvo filantropai, bet suprato mano norus. Leido kisti, transformuotis. Kai pavirtau vilku, jie lazerio spinduliu paskerdė mane. Graužė žarnas ir gėrė kraują. Išdūrė aštrias akis, nukirto ausis. Pasisotinę, jie išėjo kiaurai per sienas. Bet aš nemiriau. Sukapotas į dalis, ir beveik suvalgytas, pavirtau lūšimi. Staugdamas palikau namus. Džiaugiausi laisve neilgai. Patykoję prie konteinerio, jie mane nušovė, nudyrė kailį ir iltis išrovė. Gal būt šlovei, gal suvenyrui. Nežinau kam. Po susidorojimo aš pavirtau vilkatu. Be cento dirvonuoju mieste. Neišgaliu važiuoti nei troleibusu, nei autobusu, nusipirkti maisto ir alaus. Kai susergu, mane gydo vaiduokliai ir slaugo poltergeistai. Prisiminimų griuvėsiuose ieškau akmenų, oro pilių statybai. Nepasiduodu. Tobulėju. Auga apetitas. Galiu valgyti bet ką. Peržengiau kulinarinės ribas. Geriu stiklą, bet ne vyną. Užkandu stalu. Graužiu šungrybius, duobėse rauginu kankorėžius, rūkau klevo lapus. Velniškai smagu. Šoku ant išmestų lovų, miegu ant asfalto. Džiūgauja nuoga buitis. Valio! Neverta nieko slėpti. Po drabužiais – šiurkštus kailis ir skeletas... Kur dingo aukšti siekiai ir neišsipildžiusios viltys? Nurimkite! Vaikystė - uždrausta. Kvatokite, laimės kūdikiai! Mane išgelbės ne pašto ženklai, monetos, knygos, kompaktinės plokštelės, bet kiauri stogai, grioviai, griuvėsiai... Pragėręs laisvę, žirglioju basas patvoriais. Pigūs drabužiai slepia pamėlusius griaučius, išsrėbtą pilvą. Blunka tolimi laimės horizontai. Tolstu nuo liaudies meno ir žalias tvoras perdažau violetine spalva. Saugau ekstremalią kliedesio erdvę. Pavargęs ilsiuosi prie laužų. Ugnis ramina protą. Liepsnose nurimsta reginiai. Galiu drąsiai pažvelgti į save: pakitusi, modifikuotą, renovuotą... Ramybe džiaugiausi neilgai. Jie vėl surado mane. Tik dabar jie vilkėjo baltus chalatus ir buvo sotūs.

Vilnius, 2013 m.