Pradžia / Radikaliai
 

Rūkyti nedraudžiama

Pasaulis, kuriame nėra tiek daug spalvų, tik daug nenušienautų pakelių. Taksi vairuotojai čia rūko vieną po kitos ir pravažiuojant kiekvieną bažnyčią persižegnoja. Čia galima rūkyti. Visur. Čia galima pamiršti namie likusią rutiną ir iš naujo pradėti rimuoti garsus, priežodžius ir kelionines nuotaikas. Sapnam nebelieka vietos, nes ir miego – tik trupiniai. Ir tada, kažkur tarp raudonų sienų ir raudono vyno, suprantu, kad kai kuriuos vietos randa tave, net jei turi keliauti iki jų pašėlusiai ilgai. Jos tave apgaubia ir saugo, nes tu nusipelnai būti geresnis, nei atvažiavai.

Evelina Kvartūnaitė
2013 m. Lapkričio 07 d., 13:52
Skaityta: 63 k.
Be pavadinimo. Evelinos Kvartūnaitės nuotr.
Be pavadinimo. Evelinos Kvartūnaitės nuotr.

Ištatuiruoti žodžiai. Tos pačios spalvos, tik tūkstantį kartų stipriau. Ir tada suprantu - laikas nertis iš odos. Iš naujo mėtyti akmenukus, net jei žinau, kad nebūtinai grįšiu namo. Namai kuriami. Sukami, lyg lizdai dar neatskridusiems paukšteliams sodo gale. Be užuolaidų ir be užuominų. Ir viskas milijoną kartų paprasčiau. Vienas po kito išsirikiuoja svečiai. Spalvotais ženkleliais išpuoštos rankos ir smilkiniai. Mes atpažįstam viens kitą. Lėtai, netikėtai ir taip paprastai. Nes gravitacija tik įgauna pagreitį. Viskas tampa arčiau ir labiau.

Žmonės būriuojasi, laikosi už rankų. Rūko. Dumai stiebiasi link medžių viršūnių ir ten aukštai sudūžta į pilnatį. 

Komentarai