Tiems, kurie pamiršta skraidyti

Šiandien aš gavau dovanų absoliučią laisvę. Laisvę jausti, įkvėpti ir žinoti, kad kitų žmonių pyktis, pagieža ar tiesiog nuobodulys yra tiesiog jų pačių narveliai. Jie ten gyvena ir jaučiasi palikti, įskaudinti, nepripažinti ar tiesiog supančioti ar puolami. Žmonės mėgsta narvelius. Dar jie mėgsta dėžutes ir etiketes. Taip juk paprasčiau. Taip juk patogiau. Kaip dvylika zodiako ženklų. Tik kaip dažnai pamirštama, jog gimstam visi po tuo pačiu dangum ir į tą patį dangų mokomės arba bijoti perkūno arba pūsti muilo burbulus.

Ir tiesa, turiu pripažinti, mano gyvenimo suvokimas yra dažnai į muilo burbulą – paprastas, apvalus ir dažnai atsitrenkiantis į kitų supratimų sienas. Vienok, beprotiškai gera jausti tą gėrį kaskart žavėtis tobulu lengvumu, kuris tavęs nepalieka. Tobulai pakelia ir glosto tave. Leidžia krykštauti ir mėgautis kiekvienu oro gurkšniu, kiekviena akimirka.

Juk galų gale viskas priklauso nuo to, kurioj narvelio grotų pusėj nusprendi žvelgti į pasaulį.